Klaipėdos ugniagesiai-gelbėtojai tvirtina, kad po gaisro Smiltynėje pasipylę pažadai pagerinti jų materialinę bazę, pažadais ir liko.
„Likome prie tos pačios suskilusios geldos. 70 procentų iš 89 Klaipėdos apskrityje turimų specialiųjų automobilių yra seni.
Seniausias uostamiestyje naudojamas automobilis pagamintas 1972 metais. Šis švedų dovanotas automobilis vertingesnis nei prieš 20 metų pagamintas ZIL, tačiau tai situacijos negelbsti”, – pasakojo laikinai einantis Klaipėdos miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininko pareigas Algis Kloviškis.
Atnaujins per …50 metų
Anot uostamiesčio ugniagesių-gelbėtojų, senoji technika sparčiai genda, o lėšos jos remontui suryja didesniąją dalį skiriamų pinigų.
„Žmonės vis dažniau renkasi naujus automobilius, nes perprato, kad taip mažiau lėšų prireikia remontui ir kurui. O mūsų specialiosios paskirties automobilių parkas atsinaujina labai lėtai. Turime 38 automobilius. Pernai įsigijome vieną naują autocisterną „Renault”, užpernai – taip pat vieną. Jei tokiais tempais seną techniką keisime nauja, viso parko atnaujinimas gali užtrukti pusę amžiaus”,- konstatuoja A. Kloviškis.
Mažiausia naujos ugniagesių autocisternos kaina apie 600 tūkst., kitos kainuoja ir milijoną litų. Tokiai sumai rėmėjų rasti neįmanoma, sutaupyti iš tarnybai skiriamų lėšų – taip pat.
Pasak A. Kloviškio, yra rajonų, kur ugniagesių gelbėtojų tarnybų metinis biudžetas vos siekia 600 tūkst. litų. Pinigų turi užtekti ne tik kurui, technikos remontui, bet ir darbuotojų atlyginimams. Natūralu, kad šios tarnybos naujo specialiojo transporto neįperka.
Šiuo metu visoje šalyje daugiau nei 85 proc. valstybinių PGT ir 97 proc. savivaldybių priešgaisrinių tarnybų automobilių eksploatacijos trukmė viršija nustatytus amortizacinius normatyvus, europinius standarto reikalavimus atitinka tik 14 proc. automobilių.
Trukdo žmonės
Tiesa, ugniagesiai-gelbėtojai tvirtina, kad per pastaruosius dešimt metų jų materialinė bazė pagerėjo daugiau nei per ankstesnius keturis dešimtmečius.
Kita šio medalio pusė – labai padaugėjo ir šios tarnybos atstovams pavestų užduočių. Ugniagesiai jau ne tik gesina, bet ir gelbėja – jie likviduoja chemines avarijas, atlieka povandeninius darbus ir pan.
Anot Klaipėdos PGT operacijų vadovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto Tomo Endriulaičio, neretai sena technika sugenda skubant gesinti gaisrų, tačiau tai nedramatizuojama – esą ji operatyviai pakeičiama.
Uostamiestyje kiekvieną dieną budi po tris ugniagesių komandas, kurios „ginkluotos” 6 autocisternomis, vienu gelbėjimo automobiliu, žarnų automobiliu, siurbline stotimi, narų mašina, putų gesinimo automobiliu, dviem kopėčių mašinomis ir kita technika.
T. Endriulaitis sako, kad problema ir tai, kad gatvėse manevruoti gremėzdiška technika nelengva, o ir kitų automobilių vairuotojai ne visada praleidžia gesinti gaisrų skubantį specialųjį transportą.
Sunkiausia, kai gaisras kyla daugiabučiuose, kurių kiemai užtvenkti automobiliais. Neseniai uostamiesčio ugniagesių-gelbėtojų automobilis išvažiuodamas iš tokio kiemo kliudė automobilį. Anot tarnybos vadovų, nors ir su skaudama širdimi, tačiau darbuotoją teks nubausti.
Tik penktadalis
Ugniagesiai-gelbėtojai negali pasigirti ir dideliais atlyginimais. Dalį darbuotojų išlaiko savivaldybės, dalis finansuojama iš valstybės biudžeto. Pavyzdžiui, Švėkšnos seniūnijoje kasdien budi po vieną iš Šilutės savivaldybės atlyginimą gaunantį darbuotoją.
A. Kloviškis tikisi, jog artimiausiu metu šalies Vyriausybė atkreips dėmesį ir į ugniagesių gelbėtojų problemas – esą tik būtina palaukti, nes paramos trūksta įvairių tarnybų atstovams.
Tuo metu rugpjūčio pradžioje Vyriausybės patvirtoje Gaisrinių gelbėjimo automobilių atnaujinimo programoje ugniagesių darbo priemonių atnaujinimui šiemet lėšų nenumatoma. Ir tik iki 2011 metų planuojama skirti 81 mln. litų tam, kad penktadaliu būtų atnaujintas šalies priešgaisrinės gelbėjimo tarnybų automobilių parkas.