Ištuštėjusiuose paplūdimiuose žmones galima suskaičiuoti ant pirštų. Ateina čia tie, kurie nori pabūti su savimi arba pamatyti jūrą – sutikome moterį, kuri ją išvydo pirmą kartą per 78-erius savo gyvenimo metus.
Tuo tarpu be darbo sėdintys gelbėtojai miega arba ruošia pamokas.
Ponią Valią iš Šilutės su drauge Danute grįžtančias iš paplūdimio sutikome basomis kojomis. Nors vanduo įšilęs buvo iki 18 laipsnių, tačiau vėjas ir didžiulės bangos į krantą ginė nemalonią vėsą.
Moterys juokavo, kad pabūti prie jūros ir neįbristi į vandenį – neįmanoma. Draugės palaikė draugiją į svečius atvykusioms garbaus amžiaus giminaitei iš Ignalinos rajono vienkiemio bei jos dukrai.
78 metų moteris pirmą kartą pamatė jūrą. Anot ponios Valios, tarmiškai su gudų kalbos priemaiša kalbanti moteris ėmėsi už galvos, žegnojosi ir šaukė, kiek daug vandens. Banguojanti jūra gąsdino moterį, besibaiminančią, kad ši galinti įtraukti.
Rudeniška jūra gąsdina ne tik seną moterį. Dar budintys gelbėtojai taip pat pastebi, kad poilsiautojai tapo gerokai drausmingesni. Ir vėsus oras čia niekuo dėtas, nes norinčiųjų pasinerti į jūros bangas atsiranda.
„Dabar poilsiautojai protingesni nei vasarą”, – tikino iš gelbėjimo stoties punkto išlindęs užsimiegojęs gelbėtojas Mantas.
Anot gelbėtojo, Skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos viršininkas taip pat kartais juokauja nesuprantąs, ką jie veikia tuščiame paplūdimyje.
„Miegu arba ruošiu pamokas”, – sakė dvyliktoje klasėje besimokantis Mantas. Jis ne vienintelis moksleivis, dirbantis gelbėtoju.
Per vasaros sezoną uostamiesčio paplūdimiuose iš viso dirbo 75 gelbėtojai. Rudenį liko 30-35, tarp jų – dauguma moksleiviai arba studentai. Tad nenuostabu, kad daugelis jų derina darbą paplūdimiuose su paskaitomis arba pamokomis, nes trūksta gelbėtojų.
Klaipėdos, Nidos, Šventosios ir kai kurie Palangos gelbėtojai dirbs iki rugsėjo 15 dienos. Jau paskutinę savaitę dirba Juodkrantės gelbėjimo stoties punktas.
Daugelis kavinių pajūryje jau uždarytos. I Melnragė lauko kavinėje prie pat jūros barmene-padavėja dirbančiai Eglei didžiąją darbo dienos dalį tenka nuobodžiauti be klientų.
Kavinė atidaroma devintą valandą ryto, tačiau užsukant pirmųjų klientų, anot Eglės, galima tikėtis tik apie 14 val.
Pavieniai žmonės dažniau ateina pavaikščioti pajūriu, aplenkdami kavinę. Čia užsuka nebent užklupus lietui. Pasitaiko klientų, kurie užsisakę kavos porą valandų sėdi grožėdamiesi jūra. Žmonių padaugėja ir prieš saulėlydį.
„Dabar būna gražūs saulėlydžiai”, – tikino Eglė.
Laukusi, kol baigsis dukters darbo pamaina, klaipėdietė ponia Nijolė sakė mielai ateinanti prie jūros pabūti su savimi bei nuvyti slogią nuotaiką.