Gausūs lietūs rytinėje bei pietrytinėje šalies dalyse atgaivino sausros ir karštų orų išsekintas upes.
Jūrinių tyrimų centro direktorius Algirdas Stankevičius pastebėjo, kad jau atsigavo ir Nemunas ties Rusne, Skirvytė, Atmata, Pakalnė, Danės upė.
Vandens lygis Nemune, Neryje, Merkyje ir Verknėje, Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, jau aukštesnis už vidutinį daugiametį rugsėjo mėnesio lygį, Žeimenoje ties Pabrade priartėjo prie vidutinio.
Tačiau po sausros vis dar neatsigauna vakarų ir vidurio Lietuvos, kur iškrito mažiau kritulių, upės.
Savaitės viduryje mažesnis už gamtosauginį vandens debitas tebėra Nevėžyje ties Panevėžiu, Ventoje ties Leckava, Minijoje ties Kartena, Nemunėlyje ties Tabokine, – pranešė Aplinkos ministerija.
Vandens telkiniai pradėjo sekti dar birželį, kai įsivyravo karšti ir sausi orai.
Pirmasis didelis upės nusekimas buvo užregistruotas birželio 20 d. Jūroje ties Taurage.
O mėnesio pabaigoje – Sidabroje, Platonyje, Virčiuvyje, Beržtalyje ir kituose mažuose Lielupės baseino intakuose.
Joniškio ir Pakruojo rajonuose upės jau netekėjo, vagose tyvuliavo tik stovintis vanduo.
Liepos 1 dieną iki kritinio lygio nuseko Nevėžis ir Bartuva, liepos 4 d. – Venta, liepos 12 d. – Neris ties Vilniumi.
Vanduo šalies upėse slūgo visą liepą. Jo vidutinis lygis buvo nuo 4 iki 64 centimetrų žemesnis už vidutinį daugiametį liepos mėnesio lygį. Upės seko ir rugpjūčio pradžioje.
Po to prasidėję lietūs pristabdė slūgimą, o kai kur ir pakėlė vandens lygį.
Jis paskutinėmis mėnesio dienomis pietryčių Lietuvos upėse pakilo iki vidutinio daugiamečio rugpjūčio lygio ar net tapo aukštesnis už jį.