Keltų ir tiltų problema estiškai

Tilto, jungiančio žemyną su pusiasaliu ar salomis, problema aktuali ne tik Klaipėdai, bet ir didžiausiai Estijos Saremos salai.

Tiltu ar keltu

Tilto per Kuršių marias problema nėra tokia jau iš piršto laužta, kaip atrodytų iš pirmo žvilgsnio. Jį pastatyti techninių ypatingų kliūčių nėra. Kitas klausimas, kiek tokio įrenginio statyba ir priežiūra kainuotų?

Panašią dilemą, kaip geriau, tiltu – ar keltu iš žemyno pasiekti nuo jo nutolusią 7 kilometrus didžiausią Estijos Saremos salą, jau daugiau nei dešimtmetį sprendžia ir šiauriniai mūsų kaimynai estai.

Diskusijos, kaip apie 60 tūkstančių gyventojų turinčias Saremos, Muhu, Hiumu salas geriau sujungti su žemynu, ypač paaštrėja artėjant įvairaus lygio rinkimams. Kalbos kaip dūmai iš ilgai snaudusio vulkano kraterio pradeda kilti siekiant populiarumo politinių partijų lyderiams.

Atkūrus Estijos nepriklausomybę ir be ginčų buvo aišku, kad senieji keltai, kuriais iš Kuivastaus uosto plaukia į salą gyventojai ir svečiai, laivybai nebetinka. Tačiau kuo juos pakeisti?

Rizikingos iniciatyvos ėmėsi pirmoji Estijoje privati Saremos laivybos kompanija („Saaremaa Laevakompanii”). Ji įsipareigojo senuosius keltus pakeisti naujesniais ir 10 metų aptarnauti liniją Kuivastu-Virtsu, jungiančią žemyną su Muhu salele. Iš jos damba patenkama į Saremą.

Konkurentų nebeliko

Pirmajai rizikingą veiklą pradėjusiai privačiai laivybos kompanijai padėjo ir Estijos vyriausybė. Kelti bilietų kainas, kad atsipirktų išlaidos, kompanija negalėjo. Išgyventi pirmaisiais veiklos metais galėjo padėti, kaip teigė jos direktorius, buvęs žvejybos laivo kapitono vyresnysis padėjėjas Tynis Rivkas (Tonis Rihvk), tik dotacijos.

Pakeisti senieji keltai į ne pirmos jaunystės, bet modernesnius, kuriuose yra ne tik jaukūs keleivių salonai, bet ir bufetai. Juose per tas kelias minutes, kol keltas plaukia nuo vieno į kitą krantą, galima užkąsti, išgerti kavos puodelį ar alaus bokalą.

Į keltų verslą bandė skverbtis ir kiti konkurentai. Kai baigiantis sutartam laikui kilo didžiulės diskusijos, kurios, anot estų, buvo transliuojamos ir per radiją bei televiziją, nugalėjo „Saaremaa Laevakompanii”. Tuose ginčuose svarbų vaidmenį suvaidino iš salos kilęs kompanijos direktorius T. Rivkas. Jis, anot pašnekovo iš Talino, net pareiškęs, kad, pasibaigus sutartam laikui, kompanija išeina iš verslo ir nutraukia veiklą. Tada paaiškėjo, kad kitos tokios laivybos kompanijos, kuri galėtų saugiai plaukioti tarp Estijos didesnių ir mažesnių salų bei laiku suspėtų aptarnauti transportą ir keleivius, paprasčiausiai nėra.

Plečia veiklą

Įsitvirtinusi vietinėje linijoje Kuivastu-Virtsu, „Saaremaa Laevakompanii” prieš porą metų nutiesė naują laivybos maršrutą Sarema-Ventspilis. Reisas keltu trunka apie 4 valandas. Iš salos laivas į Latviją plaukia iš Montu prieplaukos, kuri įrengta Sorvės pusiasalyje, toliausiai nusidriekusiame į jūrą pietų kryptimi. Nuo Montu iki Ventspilio keltu reikia įveikti 43 jūrmyles.

Linija Sarema -Ventspilis plaukia ro-ro tipo keleivinis keltas „Scania” nuo gegužės iki rugsėjo. Laivas pastatytas Danijoje 1972 metais. Pavadintas pagal pietų Švedijos apskrities vietovę. „Saaremaa Laevakompanii” keltą nusipirko 2000 metų pavasarį. Juo gali plaukti 300 keleivių ir 60 lengvųjų automobilių arba 4 autobusai ir 36 lengvieji automobiliai. Keleivių patogumui įrengtas naujas laivagalio denio tentas. Salone yra patogūs kaip lėktuve krėslai.

Kelte „Scania” – du jaukūs keleivių salonai. Viename – nebrangi bistro kavinė, kitame – baras ir restoranas. Kelte veikia dvi parduotuvės, vaikų žaidimų kampelis bei valiutos keitimo punktas. Nė nepajunti, kaip rytą 8 valandą keltui palikus Saremą, apžiūrėjus laivą, pasidairius į Baltiją, priartėja Ventspilio uosto naftos rezervuarai ir Ventos žiotyse įrengtas uostas.

Šiemet „Saaremaa Laevakompanii” vėl ėmėsi naujos iniciatyvos. Ji siekia pritraukti kruizinių laivų į 2006 metų birželį pradėjusį veikti Saremos giliavandenį uostą. Šią vasarą į jį penkis kartus buvo atplaukęs kruizinis laivas „Lili Marlen” su vokiečių turistais.

Atkaklūs, išradingi, profesines subtilybes gerai išmanantys privačios estų laivininkystės specialistai, ko gero, turi dar ne vieną ambicingą sumanymą. Ką gali žinoti, gal kitą pavasarį jų keltas sujungs Estiją ir su Klaipėdos uostu.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.