Kokias studijas ir aukštąsias mokyklas šiemet rinkosi Lietuvos jaunimas?
Remiantis Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) duomenimis, pirmajame etape į Lietuvos aukštąsias mokyklas buvo pakviesti studijuoti 26124 stojantieji (neįskaičiuojant laisvų likusių vietų), nors mokytis aukštosiose mokyklose šiemet pageidavo 35 824 jaunuoliai. Daugiausia iš jų – šiemet baigusieji vidurines mokyklas. Kaip ir pernai, į universitetus stojo apie 70 proc. abiturientų. Prašymuose jie įrašė maždaug tiek pat studijų programų, kaip ir praėjusiais metais – vidutiniškai po 10,5.
Nori būti vadybininkais
Vadybos ir ekonomikos studijų programos tebėra populiariausios daugelyje Lietuvos universitetų.
Šiemet po bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas laisvų studijų vietų nebuvo likę tik 3-uose universitetuose, dar 2-uose papildomas priėmimas nebuvo vykdomas dėl stojamųjų egzaminų. Kituose papildomas priėmimas skelbtas studijuoti pagal prestižines studijų programas.
Po bendrojo priėmimo nė vienos laisvos studijų vietos nebuvo likę Vilniaus universitete, Mykolo Romerio universitete ir Lietuvos žemės ūkio universitete. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje ir Vilniaus dailės akademijoje dėl stojamųjų egzaminų papildomas priėmimas nevyko.
Daugiausiai laisvų studijų vietų – 360 buvo Šiaulių universitete. Vilniaus pedagoginiame universitete skelbtos 349 laisvos studijų vietos. Vilniaus Gedimino technikos universitete buvo likę 260 laisvų vietų, Vytauto Didžiojo universitete – 223, Klaipėdos universitetui trūko 141 studento, ISM universitetui – 120. Kauno technologijos universitete buvo likusios 118 laisvų vietų. Veterinarijos akademija per papildomą priėmimą laukė 41 studento, Kūno kultūros akademija – 17. Papildomą priėmimą į 11 laisvų studijų vietų šiemet skelbė ir dideliais konkursais išsiskiriantis Kauno medicinos universitetas.
Neturi problemų jau treji metai
Lietuvos žemės ūkio universitetas jau treji metai surenka reikiamą kiekį studentų, todėl papildomas priėmimas nevyksta. Šiemet LŽŪU – vienintelė Kauno aukštoji mokykla, kurioje nebuvo likę laisvų studijų vietų.
Pasak LŽŪU Studijų prorektoriaus docento Jono Čapliko, šiemet itin džiugina tai, kad vis daugiau būsimųjų studentų pirmiausia įrašo LŽŪU studijų programas. Daugiausia jų pageidavo studijuoti Ekonomikos ir vadybos fakultete bei Miškų fakultete. Tai rodo jaunuolių orientavimąsi būtent į LŽŪU studijų programas bei jų motyvaciją.
Be to, šiemet žymiai padidėjo įstojusiųjų konkursinis pereinamasis balas. Studijuoti pagal Agronomijos fakulteto Biosocialinio ūkio ir mitybos studijų programą jis pakilo labiausiai – net 2,46 balo, pagal Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto Hidrotechnikos studijų programą – net 1,63 balo, pagal Žemės ūkio inžinerijos fakulteto Kaimo komunalinės inžinerijos programą – 0,95 balo.
Kaip ir visuose šalies universitetuose, taip ir LŽŪU populiariausios išlieka Ekonomikos ir vadybos fakulteto studijos.
Populiarios neakivaizdinės studijos
Šiemet LŽUŪ studijų programas savo prašymuose paminėjo beveik 16 tūkst. jaunuolių, įsigyti LŽŪU bakalauro diplomus pageidavo beveik 13 tūkst. Iš viso į pagrindines bakalauro studijas šiemet priimti 857 studentai.
Diplomą įsigyti neakivaizdiniu būdu šiemet panoro 2472. Studijuoti buvo pakviestas 571 neakivaizdinio kurso studentas.
Norinčiųjų įgyti magistro laipsnį skaičius beveik nesikeičia – 2005 m. priimti 341 magistrantai, šiemet – 327. Iš jų 16 panoro studijuoti šiemet atsiradusioje neakivaizdinėje magistrantūroje.
Šiemet LŽŪU sudarė palankias sąlygas tolesnėms studijoms kolegijų absolventams. Jiems visuose fakultetuose (išskyrus Agronomijos fakultetą), organizuotos nenuosekliosios išlyginamosios studijos. Jas baigusieji įgis teisę iškart studijuoti 3-iajame kurse.