Buriavimo vystymo centro asociacija, vadovaujama klaipėdiečio Viktoro Šeputos, prie Drevernos Svencelės kaime surengė didžiausią Lietuvos istorijoje jėgos aitvarų šventę „Kite fiesta – 2006”.
Antroji šventė
Anot organizatorių, antrą kartą pamaryje surengta adrenalino mėgėjų fiesta tikrai pavyko.
Organizatoriai pasistengė, kad esant štiliui varžybų dalyviai ir žiūrovai neliūdėtų.
Pirmą dieną vėjas tylėjo, todėl sportininkai iš Lietuvos, svečiai iš Latvijos, Estijos ir Rusijos žaidė futbolą, varžėsi įvairiuose atrakcionuose: metė bujas į tolį, virve traukė automobilį, varžėsi vandens slidėmis.
Vakare fiestos dalyvius užklupo smarkus lietus, tačiau ir jis neišgąsdino suvažiavusiųjų – organizatoriai iš anksto buvo pastatę didelę palapinę, kurioje visiems užteko vietos.
O scenoje skambėjo profesionalių didžėjų muzika, buvo surengtas kultinių aprangos gamintojų „Quiksilver” ir „Roxy” šou, o vakaro „vinimi” tapo grupės iš Latvijos „Mitrokhins Master Band” koncertas.
Kita diena išaušo saulėta ir vėjuota. Nepaisant nelabai linksmų oro prognozių – varžybos prasidėjo.
Latvio sėkmė
Iš pradžių aštrių pojūčių mėgėjai surengė maratoną. Tačiau dalyviai paskubėjo į trasą per anksti (falšstartas). Kol į starto vietą sugrįžo aitvarų tramdytojai – praėjo nemažai laiko. Tad teko pakeisti distanciją – dalyviai turėjo plaukti tik vieną ratą.
Maratono varžybas laimėjo Zigurdas Penkulis iš Latvijos. Antrąją vietą užėmė panevėžietis Gytis Lazauskas, trečiąją – kaunietis Darius Mikelionis.
Pirmavo klaipėdietis
Dalyvauti laisvo stiliaus („freestyle”) rungtyje užsiregistravo 22 sportininkai. Oras, tapo kone idealus (jokių debesų) ir stabilus 6-8 metrų per sekundę vakarų vėjas.
Šioje rungtyje tikrai galima buvo išvysti aukšto meistriškumo triukų ir kaip dalyviai pasiryžę pasiekti savo galimybių ribas, nes dauguma triukų buvo atliekami pavojingai arti kranto. Laimė, dėl nukritusių aitvarų ar išlėkusių į krantą sportininkų žiūrovai nenukentėjo.
Laisvo stiliaus rungtyje dalyvių poros buvo sudarytos burtų keliu – geriau pasirodęs lenktynininkas išėjo į kitą etapą.
Po labai atkaklios kovos ir pratęstų finalinių varžybų nugalėtojo laurai atiteko klaipėdiečiui Artūrui Gudauskui. Antrąją vietą užėmė kitas mūsų miesto atstovas Saulius Voludskis, trečiąją – kaunietis Arnis Mikelionis.
Nauja sporto šaka
Buriavimo vystymo centro asociacijos prezidentas V.Šeputa sakė, kad jėgos aitvarų sportas į Lietuvą atkeliavo palyginti neseniai, tačiau per pastaruosius trejus metus labai išpopuliarėjo.
„Jėga – galybė, stiprybė, aitvaras – įrenginys, vėjui pučiant kybantis ore, – sakė V.Šeputa. – Būtent šie du žodžiai gerai apibūdina jėgos aitvarus. Tai kupinas adrenalino, jėgos, laisvės pojūčio užsiėmimas kiekvienam, galimybė pakilti kelis ar net kelias dešimtis metrų į orą su vėjo pagalba. Daugelis kiekvieną kartą, kai lipa ant banglentės ir įsikimba į aitvarą, vadina išsigelbėjimu nuo kasdienybės, nuo rutinos”.
Pirmieji jėgos aitvarai pasirodė 1985 metais. Juos sukūrė Brunas ir Dominikas Legainai. Aitvarais buvo siekiama aplenkti burlentes. Taip pat jie buvo panaudoti tempti vandens slides.
1998 metais aitvarus gaminti įsigijo licenciją kone garsiausias visų laikų buriuotojas Robis Neišas
ir šiandien aitvarus kuriantis dizaineris Donas Montagas. Iki šiol aitvarai nuolat tobulinami ir masiškai gaminami.
Saujelė entuziastų
Anot V.Šeputos, Lietuvoje jėgos aitvarai pasirodė pakankamai neseniai – prieš trejetą metų buvo tik keletas entuziastų, o dabar jų vis daugiau ir daugiau.
Daugiausia Lietuvos pajūryje jų galima išvysti vėjuotą dieną vasarą. Pajūris – geriausia vieta aitvarams, nes čia yra daug vietos ir nuolat pučia vėjas.
Specialistas pastebėjo, kad populiaresni yra pripučiamieji aitvarai. Pripučiamaisiais jie vadinami todėl, kad jų forma įgaunama pripučiant pūsles.
Aitvaras negali skristi vienas. Komplektą sudaro lynai ir baras (vairas, skirtas kontroliuoti aitvarą).
V.Šeputa sakė, kad kiekvienas aitvaras turi savo „charakterį”. Vieni būna greiti – skirti įvairiausiems triukams, kiti – lėtesni, skirti aukštiems šuoliams.
Labiau patyrę sportininkai aitvarus kinko rungtyniaudami ant sniego, ant vandens, ant kietos žemės. Labiausiai Lietuvoje paplitę sniego (žiemos) ir vandens (vasaros) jėgos aitvarai, tačiau yra entuziastų, kurie mielai kinko aitvarus važiuoti kieta žeme.