Gražiausi gamtos kampeliai prie Klaipėdos tapo ganyklomis, upėse vietoj lašišų plaukioja karvių išmatos, o nekontroliuojami žemių savininkai tveria tvoras ir nepaiso aplinkinių interesų.
Viskas galima
Nacionaliniuose parkuose, draustiniuose įmanoma privatizuoti žemę, įkurti kaimo turizmo sodybą, ganyti gyvulius ir net tverti užkardas.
Prieš įsigalinčią savivalę ir anarchiją vadinamosiose jautriose teritorijose teisės aktai tampa nieko verti, nes pareigūnai, turintys šias teritorijas saugoti, yra vangūs.
Atėmė pakrantę
Verslininkas Romualdas Tiknius neseniai baigė statyti kaimo turizmo sodybos kompleksą Minijos ichtiologiniame draustinyje vadinamajame Kulių dvarelyje, netoli gargždiškių sodų.
Aplinkiniai gyventojai pakraupę: esą savininkas atėmė iš senbuvių gargždiškių Minijos pakrantę. Tarpas nuo R.Tikniaus tvoros, kuri tęsiasi kelis šimtus metrų išilgai Minijos pakrantės, iki upės kai kuriose vietose susiaurėja iki keleto metrų.
Valdžia – švari
Palei tvorą išlikęs gyventojų ilgainiui įmintas takelis.
Tačiau, anot vietos pašnekovų, kol čia dar nebuvo sodybos ir tvoros, erdvioje pakrantėje buvo švenčiami jubiliejai, gimtadieniai. Tai buvo mėgstama pasivaikščiojimų vieta. Dar išlikęs pačių gyventojų sukonstruotas skersinis.
„Tik kad neliko jokio noro sportuoti prie Minijos, kai čia pat – savininko tvora”, – sakė vienas gargždiškis. Jis, kaip ir dar keletas pašnekovų, prašė jų neįvardinti. Vyrai bijojo nežinia kieno keršto – esą į pirtelę draustinyje veržiasi kažkokie rajono valdininkai.
Jaučiasi paaukojęs
Iš žurnalistų išgirdęs, kad nepatenkinti kaimynai, R.Tiknius nustebo.
Jis tikino, kad sklypo jam priklauso dar daugiau – tai yra tvora galėtų būti dar arčiau Minijos. Tačiau gerbdamas nusistovėjusius vietinių gyventojų įpročius ir žinodamas, kad jie mėgsta lankyti pakrantę, jis esą užkardą tvėrė skriausdamas pats save.
Klaipėdos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Tirevičius prieš dvejus metus leido R.Tikniui statyti.
Davė net du leidimus. Viename skelbiama, kad statybos objektas yra gyvenamasis namas. Kitame – taip pat gyvenamasis namas, tik skliausteliuose tikslinama: ūkininko ūkis.
Žemiau dar vienas patikslinimas: „ūkininko ūkis” tai yra vieno aukšto su mansarda statinys.
Leidimus statybai išdavęs V.Tirevičius jaučiasi teisus: leidimai išduoti, nes savininkas pristatė visus reikalingus dokumentus.
Nepatinka – skųskis
Ar R.Tiknius pernelyg toli neišlindo su savo tvora, – kitas reikalas.
Jį, pasak V.Tirevičiaus, gali ištirti geodezininkai, jei būtų specialus prašymas ar skundas. Tada būtų viskas matuojama ir aiškinamasi, ar aplinkinių gyventojų pretenzijos pagrįstos.
Nei Klaipėdos rajono savivaldybės, nei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos tokie skundai nepasiekė.
Minijos ichtiologinis draustinis įsteigtas 1974 metais. Jo paskirtis apsaugoti lašišų, šlakių, žiobrių nerštavietes, pagausinti jų išteklius.
Įtartinos vielos
Kitas Klaipėdos rajone – Veiviržo ichtiologinis draustinis įsteigtas taip pat 1974 metais. Veiviržo upė anksčiau garsėjo lašišomis, iki šiol dar pasitaiko upėtakių.
Viename interneto tinklalapyje firma reklamuojasi kviesdama plaukti baidarėmis Veiviržo upe.
Tačiau baidarių entuziastai gali užplaukti ant nenumatytų kliūčių Veivirže ties Meiskių kaimu.
Gyventojai pievas prie upės pavertė ganyklomis. Jie Veivirže girdo gyvulius.
Mėgindami vieni kitus apsaugoti nuo svetimų karvių, užtvarus įrengė net upėje, kad gyvuliai jos neperbristų ir neimtų rupšnoti žolę kaimyno pievoje.
Meiskių kaimo gyventojas Povilas vakar sakė, kad ir pats prie Veiviržo gano arklį, tačiau žemės sklypas čia ne jo – kito savininko.
Povilas teigė pirmąkart girdįs, kad čia gali būti koks nors draustinis. Vyras patvirtino, kad ganyklos sužymėtos pačių žmonių. Jis pridūrė, kad ganyklos čia esą dar nuo „kolchozo” laikų.
Vietinių gyventojų žodžiais, upėje esantys aptvarai yra vadinamieji elektriniai piemenys.
To nepaneigė ir Povilas.
Ganykla baigiasi upėje
Vyriausybės nutarime dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų yra nusakyta, kas galima ir kas negalima draustiniuose. Taip pat – kuo ypatinga vadinamoji paviršinių vandens telkinių apsaugos juosta – zona.
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Planavimo ir kadastro skyriaus vedėjo pavaduotojo Algimanto Ramono, Meiskiai yra Veiviržo ichtiologinio draustinio teritorijoje.
Tarnybos direktorė Rūta Baškytė tvirtino, kad draustinyje ganyti galima.
Tačiau nuo tvoros iki vandens telkinio gali būti 2-5 metrai, kad žmonės turėtų kur praeiti, o karvės neterštų upės.
Dabar ganykla baigiasi net ne pievoje, o tiesiog upėje. Karvės čia teršia.
Vedėjas nežino
R.Baškytė teigė, esą jei jau taip reikia gyvulių girdyklos, ją geriau organizuoti kuo siauresniame upės perimetre.
Tačiau pridūrė, jei ganyklos tokios „masinės”, tai tuomet reikėtų įrengti specialią girdyklą ne upėje.
R.Baškytė patvirtino, kad Veiviržo upė neturi būti užtverta, pačiame vandens telkinyje negali būti jokių užkardų.
A.Ramonas teigė, kad apie tokius dalykus reikėtų informuoti kontroliuojančią instituciją – šiuo atveju Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos agentūrą.
Šios agentūros vedėjas Algimantas Pagojus vakar „Klaipėdai” sakė negirdėjęs apie jokias ganyklas.
„Vandeny tai tikrai negali būti jokių užtvarų”, – sakė A.Pagojus.