Valdininkus paralyžiuoja baimė pasiklysti pačių sukurtuose ES paramos skirstymo labirintuose
Keletas pastarųjų metų skandalų, kai šešiaženklės ES paramos sumos sušildė abejotinos reputacijos veikėjus ar buvo atseikėtos tik popieriuje egzistuojančioms įmonėms, mirtinai išgąsdino Lietuvai skirtus pinigus administruojančius valdininkus. Net ir tuos, kurie rūpinasi ne milijoninėmis injekcijomis į ūkio infrastruktūros objektus, bet žymiai kuklesnėmis investicijomis į vadinamuosius „minkštus” projektus, t.y. Bendrojo programavimo dokumente (BPD) numatytas mokymo programas. Siekdami apsidrausti jie pradėjo taip ilgai „virškinti” pateiktas paraiškas, kad vieni projektai apkerpėja net nepradėjus jų įgyvendinti, o kiti tampa nepatrauklūs patiems projektų vykdytojams.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) iniciatyva surengtame posėdyje įvairių institucijų atstovai mėgino įvardyti svarbiausius dabartinės sistemos kliuvinius ir pasiūlyti galimas išeitis.
Patirtis – niūri
LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Marius Busilas, kalbėdamas apie verslininkų patirtį siekiant gauti ES struktūrinių fondų paramą pagal BPD priemonę 2.2 – „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių ugdymas” teigė, kad paraiškas tokiai pagalbai gauti pateikė apie 430 organizacijų ir įmonių. Nors ši procedūra buvo pradėta daugiau nei prieš metus, pirmoji mokymams skirtus pinigus administruojančios Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) reakcija buvo teigiama, tačiau daugelis pareiškėjų lig šiol negavo nė cento, o patys projektai pradėjo strigti.
Pramonininkų teigimu, jų iniciatyvos dažnai susiduria su kliūtimis ne dėl realių įgyvendinimo eigoje iškylančių problemų, bet dėl įgyvendinančios ESFA vykdomos projektų administravimo politikos: sudėtingų, projektų įgyvendinimą apsunkinančių procedūrų, kai taikoma per didelė, netikslinga projektų įgyvendinimo kontrolė, ilgos ir sudėtingos veiklų derinimo procedūros, reikalaujančios daugybės dokumentų ir papildomų darbų. Pirkimų vykdymas dažnai pertraukiamas iškeliant papildomus reikalavimus neteisingai interpretuojant norminius dokumentus, nesilaikoma oficialių terminų dokumentų derinimo procedūroms atlikti. Griozdiška ne tik sprendimų priėmimo, bet ir apeliacijų tvarka, o projektą kuruojančių darbuotojų atsakomybė dėl padarytų klaidų neapibrėžta. Visa tai sąlygoja ne tik ES finansinės paramos, bet ir privačių įmonių lėšų nepanaudojimą numatytiems tikslams, bet ir papildomas išlaidas bei konfliktines situacijas tarp projekto vykdytojų ir ESFA.
M.Busilas, pasakodamas apie bendrus pačios LPK su keletu šalies įmonių bei aukštojo mokslo įstaigų suplanuotus mokymo ir kvalifikacijos projektus, konstatavo, kad dar kovo mėnesį pradėjus derinti reikiamus dokumentus su ESFA, jie lig šiol nėra gavę nei pastabų, nei atsakymų, nei pasiūlymų, kaip viską išjudinti iš mirties taško. Nepaisant to, kad mokymų projektų rengėjai jau išleido apie 70 tūkst. litų, abejonės, jog sumanymo apskritai teks atsisakyti, stiprėja sulig kiekviena diena.
Biurokratizmo skerspjūvis
Apibendrindami savo ir kolegų nesėkmių priežastis, pramonininkai posėdyje dalyvavusiems ESFA bei agentūrą prižiūrinčių Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo ir mokslo ministerijų vadovams pateikė ilgą problemų sąrašą.
Pirmiausia, pasak M.Busilo, koją kiša ilgos ir sudėtingos veiklų derinimo procedūros, kurios dažnai komplikuoja viso projekto įgyvendinimą. Be to, projektų įgyvendinimo kontrolė per didelė, netikslinga, o administratoriams mėginant „apsidrausti”, reikalaujama daugybės dokumentų ir papildomų darbų.
Tradiciškai itin daug ginčų kylą dėl pirkimo procedūrų, nes oficialių terminų derinimo procedūroms atlikti nesilaikoma, kišamasi į pirkimo dokumentų rengimą ir pirkimo procedūrų vykdymą. Galiojanti ESFA nustatyta pirkimų tvarka gerokai suvaržo įmonių galimybes rinktis tiekėjus ir pirkimo būdus. LPK manymu, tai kelia pavojų projektų kokybei, nes, sumažinus kvalifikacinius kriterijus tiekėjams, pagrindinis tampa mažiausia kaina, kuri dažnai yra susijusi su bloga paslaugų kokybe. Be to, galimybė ESFA viešųjų pirkimų specialistams aktyviai kištis į įmonių vykdomus pirkimus taip pat sudaro prielaidas korupcijai.
Pramonininkai apgailestaudami konstatavo, kad dalis ESFA darbuotojų turi mažiau patirties įgyvendinant projektus nei patys projektų vykdytojai. Todėl dažnai reikalaujama papildomų dokumentų, kurie nėra numatyti projektų įgyvendinimo gairėse ir įvairiose ESFA nustatytose tvarkose. Kartais administratoriai patys neteisingai interpretuoja norminius dokumentus ir viršija savo įgaliojimus, o iškilus problemoms priima labai sudėtingus sprendimus ir į tiesos paieškas įtraukia itin daug darbuotojų. Posėdyje dalyvavę verslininkai pastebėjo, kad jiems nesudarytos galimybės apeliuoti dėl nepriimtino ESFA darbuotojų sprendimo ar elgesio. Nėra aiškiai apibrėžtos projektą kuruojančių darbuotojų atsakomybės – dokumentai ar sprendimai „pasiklysta” tarp kelių darbuotojų.
Tokia situacija sukelia daugelio projektų vykdytojų nepasitenkinimą. Nemažai jų mano, kad nuosavos lėšos, skirtos projekto įgyvendinimui, būtų geriau panaudojamos be projekto, kadangi būtų galimybė daug operatyviau disponuoti jomis. Dalis verslininkų apgailestauja, kad tikėdamiesi gauti paramą be reikalo įšaldė savo lėšas, nes dėl projektų vilkinimo negali sėkmingai jų panaudoti. Be to, įmonių poreikiai keičiasi gana greitai, nes darbo jėgos rinka yra labai dinamiška, o ESFA labai nepalankiai vertina projektų koregavimus, prašymus keisti veiklas – taip dar mažindama projektų efektyvumą.
Užprogramuoti konfliktai
LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius pastebėjo, kad dėl išvardytų problemų Lietuva gali nesugebėti laiku panaudoti ES paramos.
„Daug pažangių įmonių tiesiog nebenorės naudotis galimybe gauti paramą, kadangi dėl ESFA biurokratizmo parama sukelia daugiau problemų, nei duoda naudos. Visa tai kelia grėsmę tiems tikslams, kurių siekiama skiriant ES paramą, o vietoje realaus progreso greičiausiai turėsime apsiriboti tik „popierine” pažanga”, – sakė M.Busilas.
Tuo tarpu ESFA direktoriaus pavaduotoja Daiva Šutinytė, komentuodama verslininkų išdėstytas pastabas, pripažino, kad dauguma jų iš tiesų yra visiškai teisingos, tačiau ką nors keisti agentūra negali.
„Objektyvios aplinkybės yra tokios, kad paraiškų sulaukėme gerokai daugiau, nei buvo prognozuojama. Tarkim, pagal priemonę 2.2 užpernai gavome 107 paraiškas, o pernai jau 226.