Pabėgėlių godos visuomenės nedomina

Lietuviai mielai išlydėtų į jų šalį atklydusius prieglobsčio prašytojus

Vakar Kaune vykusiame seminare pabėgėlių klausimais dalyvavo tik visuomeninių organizacijų atstovai. Jie sakė, kad būtina gyventojus daugiau informuoti apie pabėgėlių problemas, tačiau kalbėjo tik patys sau.

Į akis krenta čečėnai

„Kodėl čia nėra daugiau žmonių, o šnekame tik savame rate?” – retoriškai paklausė viena seminaro dalyvė. Tačiau visuomenė apie šį renginį nieko ir nežinojo.

Visuomeninių organizacijų atstovų pokalbis apie pabėgėlius greitai virto pašnekesiu tik apie čečėnus, kurie yra didžiausia pabėgėlių grupė mūsų šalyje. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos koordinatorius Lietuvoje Vladimiras Siniovas seminare bene daugiausia klausimų sulaukė būtent apie juos. „Kodėl jie bėga į Lietuvą? Todėl, kad mūsų šalis – pirmoji saugi valstybė jų kelyje”, – paaiškino jis.

Išvykti iš Lietuvos sudėtinga

Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus vedėjas Alvydas Malinauskas sakė bendravęs su pabėgėliais, kurie nenori pasilikti Lietuvoje. „Jie taip ir sako, kad Lietuva nėra šalis, kurioje jie norėtų gyventi. Jeigu tie žmonės nori išvažiuoti, kodėl mes neleidžiame?” – stebėjosi jis.

V.Siniovas teigė, kad ne visi pabėgėliai nori išvykti iš Lietuvos. „Dažniausiai išvyksta jauni žmonės. Kas trukdo jiems išvažiuoti? Kitų šalių ambasados, kurios neišduoda vizų. Be to, Europos Sąjungoje visi pabėgėliai yra įtraukiami į bendrą duomenų bazę. Jeigu Lietuvoje pabėgėlio statusą gavęs žmogus kitoje ES valstybėje prašys to paties, jis bus grąžintas į Lietuvą”, – aiškino V.Siniovas. Anot jo, čečėnų pabėgėlių yra daug ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Slovakijoje, Austrijoje.

V.Siniovo teigimu, Lietuvoje yra dvi čečėnų pabėgėlių grupės. „Pirmieji čia atvyko iki 2001 metų, tai buvo daugiausia žmonės iš Grozno, bėgę nuo karo padarinių. Pastaraisiais metais į Lietuvą atvyko daug jaunuolių, kuriems pirmojo Čečėnijos karo metu buvo 7-8 metai. Šie jaunuoliai nėra matę mokyklos, tik karą. Jie yra su tam tikrais ypatumais, kaip ir čečėnai, kurie buvo patyrę kankinimus”, – sakė V.Siniovas.

Susitikimo dalyviai paminėjo, kad Lietuvoje suformuotas gana neigiamas čečėnų įvaizdis. Daugelis mano, kad čečėnai yra agresyvūs, pavojingi, nenorintys dirbti. Neigiamą čečėnų įvaizdį ypač puoselėja Rusijos televizijos.

Susitikime paminėta, kad Kaunas yra patrauklus čečėnams, nes čia veikia rusakalbių mokyklos. Šis miestas priimtinas įvairių šalių musulmonams, kadangi yra mečetė. Tačiau lietuvių kalbos nemokantys pabėgėliai Kaune patiria sunkumų.

Pabėgo nuo talibų

Pabėgėlių dienos centre Kaune dirbantis afganas Rabanis Rahmatas taip pat sakė, kad sunkumų kyla tiems, kurie nemoka lietuvių kalbos. „Aš pats kalbu lietuviškai, todėl ne visi supranta, kad esu iš Afganistano”, – sakė jis.

R.Rahmatas Lietuvoje gyvena jau 10 metų. Su žmona Vahida turi du vaikus beveik lietuviškais vardais – sūnų Raminą ir dukrą Marijam. „Į jūsų šalį atvykau 1997 metais, kai Afganistaną valdė talibai. Savo būsimą žmoną afganę sutikau jau Lietuvoje. Dabar turiu nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, tokią teisę gavau po to, kai čia pragyvenau 5 metus. Tapti Lietuvos piliečiu nesiekiu, nes turėčiau atsisakyti Afganistano pilietybės”, – pasakojo jis.

Lietuviai Afganistane vadinami okupantais

R.Rahmatas tikisi, kad kada nors grįš į tėvynę. „Tačiau niekas nežino, kada ten bus normalus, saugus gyvenimas. Mano šeima gyvena Kabule. Tėvai sako, kad situacija yra labai bloga – karas nesibaigia. Kabulas nėra atstatytas, tam nėra galimybių. Žmonės gyvena vargingai, neturi elektros, vandens. Girdėjau, kad šiemet pradėjo vėl veikti ligoninės, mokyklos. Tačiau apie kitų infrastruktūrų atkūrimą nėra ir kalbos. Užaugo nauja karta žmonių, kurie nėra buvę mokykloje. Daugelis žmonių gyvena iš tarptautinių organizacijų paramos. Skaičiau, kad artėjančią žiemą badas gresia 6 mln. vaikų”, – pasakojo afganas.

Anot jo, dabar šalyje didžiausią valdžią turi amerikiečiai. „Gyventojai nepatenkinti, kad jie padeda grupuotėms, kurios kadaise grobė žmones, žudė, o dabar valdo kartu su amerikiečiais. Paprastų žmonių požiūriu, valdžioje, nuvertus talibus, niekas nepasikeitė. Valdo iš esmės tie patys žmonės, tik pasikeitė jų rėmėjai: buvo rusai, dabar – amerikiečiai. Afganistanas turi pats vystytis. Kitų šalių parama yra sveikintina, tačiau karinis įsikišimas yra blogai. Suprantu, kad Lietuvos kariai nori gero, atstato Goro provinciją. Tačiau afganai visų šalių karius tapatina su amerikiečiais, kuriuos vadina okupantais. Todėl ir lietuviai afganams yra okupantai”, – sakė R.Rahmatas.