Užsienio ekspertai giria Lietuvos saugotinų teritorijų įvaizdį, jų kuriamą infrastruktūrą, tačiau aplinkosaugininkai nežino, kaip pažaboti vandalus
Šiemet baigtas dvejus metus įgyvendintas PHARE projektas. Už jo lėšas sukurtas vieningas šalies regioninių parkų informacijos pateikimo stilius, pastatyti ženklai, stendai, apžvalgos bokštai. Užsienio ekspertai teigia, kad Lietuvos saugotinų teritorijų pristatymo ir tvarkymo sistema galės būti pavyzdžiu daugeliui Europos šalių.
Tačiau aplinkosaugininkai būgštauja, kad daug kainavę informaciniai ženklai ir stendai netaptų vandalų taikiniu. Sunkiai sekasi kovoti ir su nuolat iškylančiais atliekų sąvartynais gražiausiuose gamtos kampeliuose.
Europiečiai negailėjo komplimentų
PHARE projekto „Valstybės saugomų teritorijų tarnybos institucijų stipinimas ir valdymo modernizavimas” vadovas iš Suomijos Tuomas Kotimakis sakė, kad Lietuva, sukūrusi vieningo stiliaus saugomų teritorijų emblemas, suvienodinusi sutartinius ženklus ir pateikusi juos kataloge, galės būti geru pavyzdžiu kitoms šalims. „Pas mus Suomijoje nemačiau tokių leidinių, kuriuose pristatoma ir paaiškinama parkų atributika”, – teigė jis.
Projektui iš Europos Sąjungos lėšų buvo skirta apie 7 mln. litų. Už juos saugotinose teritorijose pastatyti informaciniai stendai, ženklai prie kelių, išleisti žemėlapiai, lankstinukai. Varnių, Salantų ir Kauno marių regioniniuose parkuose iškilo apžvalgos bokštai.
Projekto ekspertas iš Danijos Johanesas Bachas Rasmusenas mano, kad Lietuva turi gerą galimybę nekartoti Vakarų Europos valstybių klaidų. „Po karo atsigavę ir praturtėję danai septintajame dešimtmetyje kaimuose puolė griauti senus namus, kirsti miškus, kasti vandens kanalus, – pasakojo jis. – Tada dar neturėjome aplinkos ir kultūros paveldo apsaugos įstatymų, todėl dabar mūsų šalies kraštovaizdis panašus į dykumas. Lietuva šiuo metu man primena pokario Daniją: čia daug senų ir gražių namų, nuostabių gamtos kampelių. Tikiuosi jūs sugebėsite suderinti ekonomikos plėtrą ir aplinkos apsaugą”.
Užsieniečiai sakė, kad nors jų šalyse labai griežti aplinkosaugos įstatymai, tačiau regioniniai parkai pradėti kurti tik pastaraisiais metais.
Parkai, draustiniai ir rezervatai sudaro 15 proc. visos Lietuvos teritorijos. Toks pats yra ir Europos Sąjungos šalių vidurkis.
Gerinamas parkų įvaizdis
Aplinkos ministerijos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė sakė, kad už projekto lėšas parkams ir draustiniams buvo sukurti dizaino pavyzdžiai įvairiems statiniams: stendams, suoliukams, šiukšliadėžėms, pavėsinėms. „Taip pat regioninių parkų direkcijoms sukurtas reklaminės atributikos, vizitinių kortelių stilius”, – sakė ji. Kiekvienas parkas turės savo emblemą, kurios heraldika atitiks bendrus standartus, bet turės ir specifinių elementų.
Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė sakė, kad už PHARE lėšas aplink Kauno marias pastatyti 33 kelio ženklai, 9 informacijos stendai, 15 metrų aukščio apžvalgos bokštas Rumšiškėse.
„Taip pat kuriamas Lankytojų centras su ekspozicijomis, atsiras pažintinių pėsčiųjų ir dviračių takų gražiausiose parko vietose, vaizdingose vietovėse planuojama įrengti daugiau apžvalginių aikštelių”, – sakė direktorė.
Pasak N.Eidukaitienės, turistams sukurtas maršrutas į vietoves, nuo kurių atsiveria gražiausi vaizdai. „Tam panaudosime Pažaislio vienuolyno varpinę, Jachtklubo prieplaukos ir Rumšiškių bokštus, kalvas”, – sakė ji.
Baiminasi iškylautojų
N.Eidukaitienės teigimu, įgyvendintas projektas padidins parko patrauklumą, padaugės jį lankančių turistų. „Tačiau baiminamės, kad brangiai kainavusių informacinių ženklų nenuniokotų nekultūringi poilsiautojai”, – sakė ji. Marių pakrantės labai mėgstamos gyventojų, juose vasarą dažnai iškylaujama. „Žmonės ten kepa šašlykus, geria alų, bet išgėrę pridaro ir daug rūpesčių”, – kalbėjo N.Eidukaitienė.
Parke ir draustiniuose nuolat iškyla daug nelegalių sąvartynų. Pavyzdžiui, technikos ir architektūros paminklo statusą turinčio V forto turistams geriau nerodyti. Čia nuolat riogso kalnai statybinių atliekų, padangų, automobilių detalių, baldų lūženų. Ši teritorija dar yra ir šikšnosparnių draustinis, čia veisiasi retos šių gyvūnų rūšys.
Kauno regioninio parko vyriausiasis inspektorius Silvijus Klenauskas „Kauno dienai” yra sakęs, kad gražiausias Kauno vietas teršia ne tik gyventojai, bet ir verslininkai, kurie reklamuojasi galintys už mokestį išvežti statybines atliekas, buitines šiukšles. Jie tokiu būdu išvengia mokesčio, kurį mokėtų legaliame sąvartyne. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė pripažino, kad dabar pažeidėjams skiriamos baudos yra per mažos – nuo 150 iki 300 litų. „Be to, gamtos teršėjus labai sunku pagauti”, – sakė ji.