Moksliniais tyrimais ir eksperimentais grindžiamo verslo įmonės steigiamos lėtai, nes mokslininkai dar nepasiruošę ragauti verslininkų duonos, jiems taip pat trūksta verslumo pradmenų
Specialistai pripažįsta, kad Lietuvoje ypač lėtai kuriamos įmonės, kurios veiktų inovatyvių technologijų srityje prie mokslo institucijų, jos dar vadinamos „pumpurinėmis” (angl. „spin-off”).
„Mokslo technologijų parkuose retas darbuotojas į verslą atėjo iš karto po universiteto. Be to, retas mokslininkas ryžtasi iškeisti mokslą į verslą”, – apie problemą kalbėjo „Žinių ekonomikos forumo” direktorius Edgaras Leichteris.
Anot jo, baigusieji universitetą pirmiausia renkasi valdininko profesiją, tik vėliau kai kurie ryžtasi pradėti savą verslą. „Daugelis mano, kad vos į verslą įkėlus koją užpuls Valstybinė mokesčių inspekcija bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, ir iš investicijų teliks nuostoliai. Suprantama, iš karto po universiteto atėjus į verslą rizikuojama, nes tik apie 10 proc. įmonių geba veikti pelningai, o lietuviai itin baiminasi bankroto. Tarkime, bankrutavus JAV pradėti naują verslą laikoma visai normaliu dalyku. Lietuvoje, priešingai, po nesėkmės apie galimybę vėl imtis verslo nebesvarstoma”, – sakė Leichteris. Jo manymu, situaciją galėtų pakeisti valstybės sukurta verslo skatinimo sistema, apimanti tiek politinį lygmenį, tiek naujos įmonės infrastruktūros kūrimą.
Į verslą nesiveržia
Aktyvesnio vadinamųjų pumpurinių įmonių steigimo būtų galima tikėtis ir tada, jei mokslą į verslą ryžtųsi iškeisti daugiau mokslininkų. Iš vadinamosios „spin-off” į nemažą įmonę išsiplėtusios bendrovės „Ekspla” direktorius Kęstutis Jasiūnas mano, jog esamą situaciją lemia ne tik dažnai prastu žodžiu minimas lietuviškas mentalitetas. „Retas mokslininkas išeina į verslą dėl kelių priežasčių. Pirma, veiklos kryptį pakeitusiam mokslininkui durys į universitetą užsiveria visiems laikams. Antra, neišspręstas intelektinės nuosavybės klausimas: kam turėtų priklausyti į verslą išėjusio mokslininko universitete sukurtas produktas. Trečia, kad ir koks jaunas būtų mokslininkas, jam stinga verslumo pradmenų”, – vardijo Jasiūnas.
Pasaulio rykštė
Viešosios įstaigos „Saulėtekio slėnis” direktoriaus Andriaus Bagdono manymu, verslumo stygiaus problema – ne vien Lietuvos, o viso pasaulio, ypač Senojo žemyno, vargas. „To priežastys glūdi kultūroje. Dar šiandien visuomenėje neišnykęs supratimas, jog verslininkas – iš kito neapdairumo gebantis pasipelnyti žmogus, kurio įvaizdis tapatinamas su Gariūnų prekeiviu. Galiausiai apie verslumą stinga žinių. Tarkime, Suomijoje pamokos tokia tema vedamos jau 7-8 klasėse, kitose valstybėse greta universitetų įsteigti institutai, kuriuose besimokantieji gali mėginti kurti įmonę ir steigti naujas darbo vietas. Deja, Lietuvoje to dar nėra”, – apgailestavo Bagdonas.
Imasi projektų
Skatinti moksliniais tyrimais ir eksperimentų plėtra grindžiamų įmonių kūrimą bei užkaišyti tam reikiamų žinių spragas imasi „Saulėtekio slėnis”, įgyvendindamas projektą „Saulėtekio verslumo mokykla”. Projektu siekiama „Saulėtekio slėnio” žinių ekonomikos branduolyje sukurti nuolat veikiančią praktinių mokymų ir konsultacijų struktūrą, kuri skatintų studentų, tyrėjų, mokslininkų, besikuriančių įmonių darbuotojų verslumą, taip pat padėtų plėtoti inovacijų kūrimą mokslo, technologijų ir inovacijų valdymo srityse.
Kaip teigė „Saulėtekio slėnio” direktorius, projektas prisidės prie naujų įmonių kūrimo, ypač aukštųjų technologijų srityje, taip pat naujų produktų kūrimo ir jų pavertimo komerciniais. Per mokymus parengti verslo planai galės būti įgyvendinami Vilniaus mokslo ir technologijų parkuose.
Bandomajame projekte dalyvaus Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto magistrantai, doktorantai ir kiti mokslininkai, taip pat smulkiųjų ir vidutinių įmonių, veikiančių verslo inkubatoriuose bei mokslo technologijų parkuose, darbuotojai.