Pranešusi, kad dirbantiems pensininkams atiduos anksčiau nesumokėtą pensijos dalį, Vyriausybė kol kas negali nurodyti nei tikslių skaičių, nei terminų
Premjeras Gediminas Kirkilas pretenduoja tapti mylimiausiu pensininkų ministru pirmininku. Pralaimėję teismus Lietuvoje ir gavę neigiamą atsakymą iš Strasbūro pensininkai netikėtai sužinojo, kad gali atgauti nesumokėtą senatvės ir invalidumo pensijos dalį. Tačiau šių žmonių laukia vienas didelis darbas – sulaukti pažadų ištesėjimo.
Brazauskas atsisakė
Šią savaitę Vyriausybės spaudos tarnyba pranešė, kad į 14-ojo ministrų kabineto programos įgyvendinimo priemonių planą įtrauktas neišmokėtos dirbantiems pensininkam pensijos dalies klausimas.
Anot Kirkilo, Vyriausybė ieško būdų per kelerius metus grąžinti neišmokėtas pensijas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) specialistai šiuo metu skaičiuoja, kiek reikėtų pinigų grąžinti, svarsto įvairius kompensavimo mechanizmus.
Dar prieš metus toks dalykas atrodė neįmanomas. „Nematome galimybės skaičiuoti atgaline data keleto metų praradimus, kurie buvo padaryti beveik prieš dešimtmetį. Tai yra 670 mln. litų. Valstybės mastu tai yra visiškai neįmanomas dalykas”, – praėjusių metų rugpjūtį tvirtino tuometinis ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas.
Prieštaravo Konstitucijai
Kaip žinoma, pagal 1995-2002 metais galiojusias nuostatas dirbusiems senatvės ar invalidumo pensijų gavėjams šių pensijų mokėjimas buvo ribojamas, atsižvelgiant į jų gaunamo uždarbio dydį.
Jeigu dirbusio asmens uždarbis viršijo tam tikrą ribą, senatvės ar invalidumo pensijos gavėjui mokėta ne visa paskirta pensija, o tik jos dalis. 2002 metų pabaigoje Konstitucinis Teismas (KT) pripažino, kad toks teisėtų pajamų atėmimas prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, ir netrukus neteisinga įstatymo formuluotė buvo pataisyta.
Dalį pajamų praradę pensininkai per teismus bandė susigrąžinti negautą pensijų dalį, tačiau visur sulaukė neigiamo atsakymo. Mat KT nutarimai atgaline data negalioja.
Daug klaustukų
Preliminariais SADM specialistų skaičiavimais, moralinės skolos pensininkams grąžinimas gali atsieiti per 500 mln. litų. Minėti įstatymo suvaržymai palietė apie 160 tūkst. žmonių.
„Tai labai dideli pinigai, vienu ypu jų grąžinti niekaip neišeina, – vakar LŽ sakė SADM sekretorė Audronė Morkūnienė. – Jeigu mokėjimą išdėliosime pagal grafiką, reikės nustatyti kriterijus, pagal kuriuos grąžinsime, – ar atsižvelgdami į dabar gaunamos pensijos dydį, ar į žmogaus amžių. Mes parengsime savo siūlymus, o apsispręsti turės politikai”.
Pasak sekretorės, kadangi suma iš tiesų susidarys didelė, tiek pinigų rasti „Sodros” biudžete – nerealu. „Mums turėtų padėti valstybės biudžetas, o tai jau susiję su kitais valstybės įsipareigojimais – indėlių grąžinimu, kompensacijomis už nekilnojamąjį turtą, mokesčių naštos mažinimu”, – aiškino Morkūnienė.
Valstybės tarnautoja prisipažino, kad kuriant pensijų dalies grąžinimo tvarką itin sunku rasti teisingiausią variantą. „Bus juk ir mirusių pensininkų. Kaip elgtis tokiu atveju? Jeigu paveldėtojai – jauni ir darbingi žmonės, jiems tuos pinigus atiduotume, užuot skyrę pensininkams. Ar tai bus teisingumas, kokio norima?” – Morkūnienė pažymėjo, kad į daugelį klausimą atsakymų dar nerasta.
Ji taip pat sutiko, kad būtų nuskriausti ir tie žmonės, kurie dėl apribojimų atsisakė darbo, o ne pensijos.
Ilgas kelias
Pasak Vyriausybės pranešimo, nesumokėtą pensijų dalį galima būtų grąžinti per 3-5 metus. Tačiau kada bus įjungtas skaitiklis, dar niekas taip pat negali pasakyti.
Morkūnienė prisipažino, kad pirmųjų išmokų tikėtis jau kitąmet nevertėtų. Šiuo metu SADM rengiamame kitų metų „Sodros” biudžete šiam tikslui lėšų nenumatyta. „2007 metais tikrai nematome „laisvų” pinigų. Juoba kad pensijų didinimo tempas gana didelis – šiemet 13 proc., kitąmet – ne mažiau, – kalbėjo ministerijos sekretorė. – Dar numatyta našlių pensijų pertvarka, motinystės pašalpos didinimas”.
Be to, Seimas privalės priimti specialų įstatymą dėl neišmokėtų pensijų dalies grąžinimo. „Net ir politiškai tai tikrai ilgas kelias”, – sakė Morkūnienė.
Strasbūras nenagrinėjo
Po jiems palankaus KT sprendimo pensininkai per teismus bandė priversti valdžią grąžinti nuo jų nukarpytus pinigus. Tačiau visos jų pastangos baigėsi nesėkme.
Klaipėdietis Eugenijus Stasytis su keliais šimtais likimo draugų net kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre. Prieš tai Lietuvos teismai atmetė jo prašymą grąžinti per dvejus metus neišmokėtus 6112 litų.
Strasbūro teismas buvo paskutinė Lietuvos pensininkų viltis. Tačiau iš ten taip pat sulaukta nepalankaus atsakymo. „Atėjo pranešimas iš atrankos komisijos, kurioje, beje, yra ir lietuvė teisėja, kad mūsų byla Europos Žmogaus Teisių Teisme nebus nagrinėjama, nes neatitinka Konvencijoje numatytų reikalavimų”, – LŽ sakė Stasyčio advokatas Osvaldas Martinkus. Atrankos komisija nusprendė, kad Lietuvos teismai savo sprendimais Stasyčio ir kitų pareiškėjų atžvilgiu žmogaus teisių nepažeidė.
Pasak advokato, po tokio Strasbūro teisėjų verdikto atkurti teisingumą gali tik pati Lietuvos valstybė. Tačiau jis skeptiškai įvertino abstrakčius premjero Kirkilo pažadus. „Artėjant rinkimams Vyriausybė vėl ėmėsi senų reklaminių triukų ir sunkiai įgyvendinamų pažadų”, – įsitikinęs Martinkus.
Skaičiuoja kiekvieną centą
Patį Stasytį Vyriausybės pažadai pradžiugino. Jis viliasi, kad anksčiau ar vėliau atgaus nusuktus pinigus.
Vyriškis LŽ sakė, kad šiemet Klaipėdoje surengtame susirinkime net keli tūkstančiai pensininkų parašė prašymą Seimui grąžinti pinigus ir visi jį pasirašė.
Šiuo metu apie 500 litų pensijos gaunantis Stasytis gyvena tik iš šių pinigų. Vairuotojo darbo jis neteko prieš metus, tad gyventi jam tenka skaičiuojant kiekvieną centą. „Vasarą dar nieko, galime pragyventi, bet žiemą, kai reikės mokėti už šildymą, tikrai pinigų neužteks”, – sakė pensininkas.
Komentaras
Algirdas Sysas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas:
– Pensijų mokėjimas dirbantiems pensininkams ribojimas nuo 1956 metų, kai sovietinėje Lietuvoje buvo priimtas pirmasis Socialinio draudimo įstatymas. 1995 metais įsigaliojo lietuviškas įstatymas, bet ir jame apribojimai liko. Nuo 2001-ųjų sausio tuometinės socialinės apsaugos ir darbo ministrės Vilijos Blinkevičiūtės ir liberalų iniciatyva tie apkarpymai padaryti dar griežtesni.
Noras atkurti socialinį teisingumą – labai geras, o padariniai gali būti tik blogesni. Visko juk kompensuoti neįmanoma, tiek pinigų nerastume. Be to, kažkas gyvas, kažkas miręs. Kai kurie buvo priversti mesti darbą ir eiti pensiją. Nepatenkintųjų tokiu sprendimu, manau, gali būti daugiau negu patenkintųjų.
Grįžimas į istoriją, ypač dėl piniginių reikalų, sukuria daug problemų. Jau turime nekilnojamojo turto, indėlių grąžinimo ir kt. pavyzdžių.
Be to, skiriant lėšas iš mokesčių mokėtojų kišenės nukentės kitos sritys. Jeigu pinigai bus iš „Sodros” biudžeto, ar galėsime didinti pensijas.
Kaip komiteto pirmininkas numatau, jog žvalgymasis atgal ir bandymas išspręsti tai, kas buvo blogai padaryta, dabartinių žmonių sąskaita, niekados neduoda gerų rezultatų.