Nuo rugpjūčio 21 dienos Biržų krašto muziejaus „Sėla” kunigaikščių Radvilų salėje antrame aukšte verda intensyvus gyvenimas: prasidėjo galutiniai 2005 – 2006 metais muziejaus vykdomo projekto „Biržų II tvirtovės rūmų krosnies atstatymas” darbai.
Krosnies atstatymui buvo pasirinktas koklis, kurio centre matome Radvilų giminės herbą erelį, jam ant krūtinės uždėti Radvilų protėvių Astikų herbas – trys medžioklės ragai.
Raidės L reiškia Liudvika, C – Karolina, M – markgrafienė, B – Brandenburgietė. Metai 1682 mums žinomi kaip data, kada pagaliau po ilgų metų statybų buvo atstatyta antroji Biržų tvirtovė. Be šito, pagrindinio, herbinio koklio, dar naudojami ir kiti įvairių rūšių kokliai.
Biržų pilies krosnies atstatymo darbus vykdo Vilniaus puodžių cecho žmonės. Per metus buvo lokalizuotos autentiškos krosnies pakuros matmenys, ištirti išlikę dūmtraukiai, remiantis archeologine analize, paruoštas krosnies techninis projektas, padaryta koklių matricų modeliai, matricos, kokliai, dabar pradėta statyti pati krosnis. Tiesiogiai krosnį atstatinėja krosnininkai Vladimiras ir Jevgenijus Korlychanovai, tėvas ir sūnus.
Krosnis statoma bekanalė, senoviška. Ji projektuota ir statoma kaip funkcionali krosnis, tai nereiškia, kad ją planuojama nuolatos kūrenti, tačiau visados bus galimybė ją užkurti ir išbandyti. Prieš darbus reikėjo į muziejų suvežti koklius, atgabenti pilnavidures kaminines molines plytas ir molį.
Iš viso krosnies statybai jie panaudojo apie 3 tonas molio, 1300 kamininių plytų ir koklių: 138 plokščiuosius, 41 karnizinį apatinį, 20 karnizinių viršutinių, 30 kampinių nišinių, 20 frizinių, 20 karūninių, 8 gaubtinius, 2 medalionus, 188 juostinius (juosteles), iš viso 467 koklius.
Toliau seks krosnies apdaila, siūlių glaistymas, krosnies nuvalymas, pakuros įrengimas, krosnies durelių įstatymas. Galutinai krosnį ruošiama užbaigti iki rugsėjo 15 dienos. Krosnis visuomenei bus pristatyta rugsėjo 29 dieną, tai bus kaip vienas iš renginių „Europos paveldo dienoms ” paminėti. Tą dieną muziejuje įvyks tarptautinė konferencija „XVI – XVII a. koklinės krosnys LDK ir kaimyninėse šalyse”, joje pranešimus skaitys Lietuvos istorikai, architektai, menotyrininkai, patirtimi dalysis Latvijos ir Švedijos mokslininkai.
Iki to laiko planuojama leidykloje „Žiemgala” išleisti tiek krosnies pristatymui, tiek ir konferencijai skirtą leidinį „XVI – XVII a. koklinės krosnys šiauriniame LDK paribyje”. Tuo rūpinasi leidinio sudarytoja muziejininkė Deimantė Prunskienė.
Beje, rugpjūčio 31 dieną muziejuje lankėsi specialistai iš Vilniuje atstatomų Valdomų rūmų. Jiems krosnies statyba labai aktuali, nes tai planuojama daryti ir Valdovų rūmuose.