Lietuvoje susiklostė ydinga situacija žuvies supirkimo srityje, nes žuvies kainas diktuoja ne rinka, kaip yra visame pasaulyje, o supirkėjas.
Nustatyti tikslesnes žuvies pardavimo kainas trukdo tai, jog žvejybos įmonės neretai neteikia sąskaitų, tik užpildo anketas, kuriose pateikia sau priimtinas kainas
Klaipėdoje gruodžio mėnesį turėtų būti atidarytas šviežios žuvies aukcionas. Tikimasi, jog jame žvejai už žuvį turėtų gauti vidutiniškai 15 proc. daugiau ir taip išvengti supirkimo įmonės kainų diktato.
Rinkoje iškreipta situacija
Išaugus kuro ir kitoms kainoms, pasaulyje pabrango Šiaurės jūroje sugaunama žuvis. Baltijos jūroje sugaunamos žuvies kainos, priešingai, ne tik nekyla, o kai kurių rūšių žuvis netgi pinga.
Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos generalinis direktorius Aidas Adomaitis patvirtino, kad tokios tendencijos egzistuoja. Pasak jo, panašių pavyzdžių galima būtų rasti ir daugiau – Norvegijos Svalberto rajone sugaunamų krevečių kainos taip pat krinta, nors rinkoje jų poreikis yra pakankamai didelis.
Kauno įmonės, kuri užsiima prekyba šviežia žuvimi, atstovė, nenorėjusi skelbti savo pavardės, aiškino, kad visame pasaulyje tendencijas diktuoja rinka. Kainą tiesiogiai formuoja sugaunamos žuvies pasiūla ir paklausa. Jei rinka neužpildoma, kaina gali gerokai ūgtelti, ir atvirkščiai.
Apskritai kainos pasaulyje, nepaisant pasiūlos ar paklausos poveikio, radikaliai svyruoti yra nelinkusios. Žuvys gaudomos atsižvelgiant į jų paklausą rinkoje. Jei neperdirbama tam tikros rūšies žuvis, tai ji ir nedomina žvejų. Anot nepriklausomo žuvininkystės eksperto Algirdo Gedrimo, Lietuvoje žuvininkystės sektoriuje trūksta aiškesnės valstybės politikos, todėl rinkoje situacija yra iškreipta dėl konkurencijos nebuvimo.
Europos Sąjunga į atskirų valstybių politiką šioje srityje nesikiša. Ji tik stengiasi savo ruožtu palaikyti tvarius žuvies išteklius. Žemutines žuvies kainas nustato Europos Komisija.
Danų monopolis
Danų kompanija UAB „Espersen Lietuva” kone visą Lietuvos žvejų sugautą menkių laimikį superka per savo tarpininką UAB „Provit industrija”. Neoficialiai teigiama, jog nuo 1 kilogramo menkių pastaroji įmonė uždirba 1 litą. Žinia, 80-90 proc. lietuvių žvejų laimikio sudaro menkės.
Pasak A. Gedrimo, tokios kompanijos, kaip danų „Espersen”, kaimyninių valstybių šviežios žuvies rinkose neįsitvirtino, nes jų vyriausybės tinkamai sureguliavo įstatymus.
Nemažai šiame versle besisukusių lietuviškų kompanijų arba pasitraukė iš jo, arba bankrutavo, nes nesugebėjo efektyviai dirbti (pavyzdžiui, UAB „Kraitenė”, UAB „Digrama”).
Žuvies kainos augs
Klaipėdoje jau šių metų pabaigoje turėtų atsirasti šviežios žuvies aukcionas, kuriame žvejai galės parduoti savo laimikį.
Aukciono statybą nuo pat pradžių supo įvairūs nesklandumai. Jis buvo viena iš priežasčių, pasak „Vakarų ekspreso” šaltinio, dėl kurio „kris” net Žemės ūkio ministerijos sekretoriaus Rimanto Čeponio galva.
Pasaulyje tokie žuvies aukcionai padeda subalansuoti kainas, kad šios atitiktų paklausą. Tuo tarpu Baltijos šalyse šis aukcionas bus pirmasis. Žvejai viliasi, jog jis padės tašką monopolininko „Espersen Lietuva” dominavimui.
UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono direktorius Vaidas Marcinkėnas sakė, kad aukcionas tarnaus ir žvejams, ir supirkėjams, jo dėka bus kontroliuojamos kvotos ir žuvies kokybė – žvejai gaus daugiau pajamų, o supirkėjams nereikės jaudintis dėl kokybės.
Anot V. Marcinkėno, Europos aukcionuose žuvies kaina vidutiniškai ūgteli 15 proc., tad tikimasi, kad taip bus ir Klaipėdoje. Aukcione bus skelbiama pradinė kaina, už kurią mažiau pirkėjai siūlyti negalės. Jei neatsiras norinčių mokėti daugiau, žuvis apskritai nebus parduodama, o žvejai gaus kompensacijas. Tokia tvarka padės išvengti monopolininkų diktuojamų sąlygų, nes pastariesiems negavus žaliavos, gali būti nutrauktas jų ar jų klientų gamybos procesas.
Kiti gaudo ir „šprotus”
Pagrindinis lietuvių žvejų laimikis, kurį jie vertina ir iš kurio gyvena, yra menkės. Todėl menkių kaina daro tiesioginę įtaką jų pajamoms. Kitų žuvų lietuviai beveik negaudo. Kryptinga Lietuvos žuvininkystės strategija galėtų kiek pakeisti tokią situaciją.
Vos tik atgavus nepriklausomybę mūsų kaimynai Latvijoje ir Estijoje (jie menkių beveik nepagauna, nes jų Estijos vandenyse tiesiog nėra) nusprendė skatinti žuvies perdirbimą. Jų vyriausybės parėmė perdirbimo pramonės kūrimą palankiais įstatymais.
Šiuo metu jų žuvies perdirbimo pajėgumai išaugo bene tris kartus. Ženkliai padidėjo tokių menkaverčių (pagal Lietuvos žvejus) žuvų kaip brėtlingiai, strimėlės sugavimai.
80-90 proc. šių rūšių žuvies mūsų kaimynai perdirba. Taip jie savo šalyse sukuria pridėtinę vertę, o latviški rūkyti šprotai aliejuje garsėja visoje Europoje. Tokią žuvį perdirba ir lenkai, vokiečiai, rusai.
Pasak Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininko Alfonso Bargailos, darbštus žvejas Lietuvoje taip pat galėtų išgyventi gaudydamas tik brėtlingius, strimėles ir silkes, jeigu jos būtų superkamos.
Akcizo lengvata negelbsti
Ministerija ir jos bei ES pripažinta Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija turi galimybę šiek tiek reguliuoti žuvies kainas. Jos ir dabar gali žuvies perteklių išimti iš rinkos, už tai sumokėdamos kompensacijas. Tačiau, pasak A. Adomaičio, tai dar niekada nebuvo padaryta, nes neatsirado poreikio.
Anksčiau kai kurie Lietuvos žvejai plaukdavo į Danijos Bornholmo salą. Ten jie galėdavo savo laimikį parduoti vietiniame aukcione. Žvejams tai apsimokėdavo, kadangi kaina būdavo kiek aukštėlesnė nei Lietuvoje, be to, ten jie galėdavo įsigyti kuro nemokėdami akcizo mokesčio.
Tačiau ir Lietuvoje 2001 metais žvejams buvo suteikta akcizo kurui lengvata, todėl plaukti į Daniją nebeapsimoka.