Pastarosiomis dienomis Europos Komisijos (EK) komisaras konkurencijos klausimams Hele Kroes pareikalavo pasiaiškinti Lenkiją dėl valstybinių dotacijų laivų statybai.
2004 metais Europos Sąjunga (ES) priėmė reglamentą, reikalaujantį neremti laivų statybos ir remonto pramonės valstybiniu lygiu. Jį privalo vykdyti visos ES šalys narės. „Vakarų ekspresas” jau rašė, jog Lietuva, turėjusi gana stiprią tuo metu šią pramonės šaką, dėl to su ES net nesiderėjo. Mūsų šalyje uoliai laikomasi reglamento, šios pramonės įmonėms nebuvo teikiamos net valstybinės garantijos norint gauti bankų paskolas.
Tabu – tik naujokams?
Estijos koncerno „BLRT Grupp”, valdančios 93 proc. Klaipėdoje esančios AB Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės akcijų ir turinčios Taline laivų remonto ir statybos įmones, prezidentas Fiodoras Bermanas mano, jog šis verslas slaptai ar atvirai, per laivų savininkus ar kaip kitai yra dotuojamas daugelyje ES šalių. Jo žiniomis, dotuojama ir Olandijoje, ir Vokietijoje, jau nekalbant apie Norvegiją, kuri nėra ES narė, bet yra didelė konkurentė jų rinkoje. Dotacijos dažniausiai sudaro apie 6 proc. Tačiau Baltijos šalims apie tai net galvoti draudžiama.
Atsižvelgiant į tai, susidaro įspūdis, kad minėtas ES reglamentas buvo reikalingas tam, kad šioje srityje pirmaujančios senosios ES narės dar labiau sustiprintų savo pozicijas, o naujosios narės bankrutuotų įsivėlusios į nelygiavertę konkurencinę kovą. Atrodo, jog lenkai bando tam patyliukais priešintis.
Paklaustas, kaip vertina tai, kad Europos komisarai pričiupo lenkus dotuojant laivų statybą, F. Bermanas atsakė, kad jis neprieštarauja tam, kad lenkai dotuotų šią pramonę, bet mano, kad tokiu atveju tai turėtų daryti ir kitos šalys.
Pasak F. Bermano, Lenkijos laivų remonto ir statybos gamyklos šiandien yra pagrindinis „BLTR Grupp” konkurentas. Estai ir lietuviai, negaudami jokių dotacijų nei laivų statybai, nei laivų remontui, priversti plėtoti šį verslą savo jėgomis. Tokiomis sąlygomis siekti europinio šios pramonės lygio ir konkuruoti jiems labai sunku.
Lenkai neigia dotacijas
Kartą Taline esanti gamykla prarado užsakymą, kuris atiteko lenkams. Laivo, išplukdyto į Lenkiją, savininkas paaiškino, kad toje šalyje užsakymas bus atliktas pigiau, nes ten yra dotacijos.
Kai BLRT prezidentas apie tai prasitarė spaudoje, iš Lenkijos ambasados gavo laišką, teigusį, jog tai netiesa, jog Lenkijoje dotacijų nėra.
Neseniai Didžiosios Britanijos laikraštis „Financial Times” pranešė, jog Lenkija, norėdama pasiaiškinti dėl valstybinių dotacijų, privalo pristatyti laivų statybos rekonstrukcijos planą, kuriame būtų numatyta, kaip nuostolingai dirbanti pramonės šaka gali tapti pelninga. Priešingu atveju Briuselis gali paskelbti valstybines dotacijas esančias neteisėtomis.
Dotuojama milijonais
Lenkijos laivų statybos pramonėje dirba 16 tūkst. žmonių, o 80 tūkst. žmonių veikla netiesiogiai yra susijusi su šia pramone. Pernai šioje šalyje pastatyti 28 laivai, užsakymų portfelyje eilės laukia dar 87 laivai.
Užsienio spauda praneša, kad Lenkija nuo to momento, kai tapo ES nare, sumokėjo maždaug 350 milijonų eurų dotacijų laivų statykloms Gdynėje ir Gdanske, 31 mln. eurų – Šcecine. Be to, dviem pirmosioms įmonėms buvo suteikta apie milijardas JAV dolerių, o trečiajai – 634 milijonų dolerių eksportinių garantijų.
Taigi dotacijos laivų statybai gali sukelti įtampą tarp Briuselio ir Lenkijos politinės partijos „Įstatymas ir teisingumas” sudarytos Vyriausybės. Užsienio spauda tokią situaciją sieja su broliais dvyniais Jaroslavu ir Lechu Kačinskiais, kurių vienas yra Lenkijos premjeras, kitas – prezidentas, ir su tuo, jog abu jie yra buvę profsąjunginio judėjimo „Solidarumas”, kurį pradėjo Lenkijos laivų statytojai, nariai.
Pasmerkti būti juodadarbiais
„Kodėl Klaipėdoje nebaigiamas statyti nė vienas laivas, daromi tik jų korpusai?” – klausia F. Bermanas ir pats atsako: „Todėl, kad Norvegijoje duodama dotacija, kai dalis statybos darbų apimčių įvykdoma toje šalyje. Lietuvoje ir Estijoje atliekamas tik juodas darbas, o norvegai už laivo pabaigimą įrengti dar gauna 6 proc. dotacijų iš Vyriausybės”.
F. Bermanas mano, kad ir Lietuvos bei Estijos vyriausybės turi palaikyti laivų statybą ir remontą savo šalyse. Jų laivų statytojams ir remontininkams sunku konkuruoti su kitų šalių, kurios yra pasiekusios didesnį darbo efektyvumą ir kurių remontininkai dar gauna dotacijas, verslininkais.
Laivų statyba – geras rodiklis
Pasak F. Bermano, laivų statybai didelis dėmesys skiriamas ir Suomijoje, ir Norvegijoje. Jeigu laivų statybos ir remonto rinkoje pastebimi negatyvūs reiškiniai, šios valstybės padeda savo verslininkams ir garantijomis, ir kitais būdais. „BLRT Grupp” prezidentas mano, kad jeigu šalyje gerai išvystyta laivų statyba, tai yra įrodymas, kad jos ekonomika kyla.
F. Bermanas įsitikinęs, kad tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek Estijoje laivų statybos ir remonto pramonė išliks, kadangi šalys turi uostus, į kuriuos plaukia laivai, nors kai kurie šių šalių politikai mano, kad tokios veiklos nereikia, nes Švedijoje jos nebus. Beje, pastarojoje uždarytos visos stambios laivų statyklos ir remonto įmonės.
Rinka atsigauna
F. Bermanas sako, jog laivų remonto rinkoje nuo pernai prasidėjo šventė, o iki tol buvo juntama stagnacija. Pastaruoju metu frachtų įkainiai išaugo, laivų savininkai gavo pinigų, todėl pradėjo remontuoti ir modernizuoti laivus.
Be to, 2007 metais pradeda galioti daug konvencijų, reikalaujančių įvairių apribojimų. Pavyzdžiui, draudžiama naudoti tanklaivius, neturinčius dvigubų dugnų. Vadinasi, juos reikės arba modernizuoti, arba statyti naujus.
Laivų statybos rinkoje prieš metus taip pat vyravo sąstingis, o pastaruoju metu, pasak F. Bermano, juntamas pakilimas. Šiandien pagrindinės Kinijos laivų statyklos užsakymus priima jau 2011 metams. Europoje irgi visos statyklos turi užsakymų.