„Vakarais stengiuosi kuo mažiau vienas vaikščioti po miestą, nes Klaipėdoje nesijaučiu saugus. Kur nors išeidamas pasiimu pinigų tik tiek, kiek reikia, ne visad nešuosi mobilųjį telefoną”, – prisipažįsta ne vienas jaunas žmogus, atvykęs uostamiestin studijuoti iš miestelio ar kaimo.
Muštynės ir vagystės ne vieną priverčia susimąstyti, ar verta vakarus praleisti ne namie. Studentai pripažįsta, kad tam, kad prie tavęs, liaudiškai tariant, prisikabintų, kartais nereikia jokios priežasties. O aplinkiniai yra visiškai abejingi tam, kas vyksta.
Sumušė prie bendrabučio
„Neretai per šventes ar miesto renginius gali pamatyti besimušančius jaunuolius. Baisiausia, kad aplinkiniai ne visad skuba padėti, kartais stebi neįprastą reginį, jei, pavyzdžiui, mušasi merginos, arba išvis nė nežiūri į tą pusę, bijodami patys „gauti į galvą”, – piktinosi Klaipėdos universiteto studentas Mantas.
Žmonės vis dar nėra tolerantiški kitokį gyvenimo būdą ar rengimosi stilių propaguojantiems žmonėms.
„Mano draugas yra „metalistas”. Jam dėl savo išvaizdos ne kartą teko nukentėti – net gyvenant dideliame mieste, kur žmonių pažiūros turėtų būti kitokios nei kaime. Prie studentiškų namų – bendrabučio – iš draugo išsišaipė ir sumušė pro šalį ėję vaikinai”, – pasakojo Mantas.
Dauguma merginų įsitikinusios, kad joms gatvėse ir pasilinksminimų vietose dar labiau nesaugu negu vaikinams.
„Vos atvažiavusi į Klaipėdą buvau apvogta, todėl dabar saugesnė jaučiuosi turėdama dujų balionėlį. Tąkart važiuojant autobusu netekau piniginės. Manau, vaikinams daug saugiau, merginos neturi tiek jėgos, sunkiai gali pasipriešinti”, – teigė ketvirtakursė Dovilė, į Klaipėdą atvykusi iš Panevėžio.
O jos bendraamžė Rima sako, kad mieste jaučiasi saugesnė nei gimtajame kaime Šilalės rajone: „Klaipėdoje pasilinksminimų atžvilgiu jaučiuosi daug saugiau nei gimtinėje. Ten gali ir mergina grįžti namo pasipuošusi mėlyne vien už blogą žvilgsnį ar už tai, kad pasimaišė po kojomis. Mieste šitaip nebūna.”
Svaigalai didina riziką
Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato (KVPK) atstovo spaudai Albino Strumylos teigimu, iš mažų miestelių atvykę jaunuoliai jaučiasi pakliuvę į kelis kartus didesnį gyvenimo ritmą turintį miestą.
„Lietuvos kaimuose yra visiškai kitos problemos, kitoks gyvenimo ritmas. Be to, atvažiavę studijuoti jaunuoliai netenka tėvų priežiūros.
Didžiausias pavojus žmonėms kyla tamsiu paros metu, esant geram orui ir savaitgaliais, kai į gatves pasipila nuotykių ieškantys neblaivūs jaunuoliai. Kuo gatvėse daugiau žmonių – tuo daugiau nusikaltimų”, – nelinksmus dėsningumus aiškino A. Strumyla.
Pašnekovo teigimu, padidėjusios rizikos grupei priskiriami neblaivūs vaikinai, kurie neretai patys išprovokuoja muštynes. Tamsiu paros metu reikėtų vengti tų Klaipėdos vietų, kur yra įsikūrę barai, naktiniai klubai.
„Kitą vertus, nors Klaipėda pritraukia labai daug poilsiautojų, moksleivių ir darbuotojų iš kitų Lietuvos rajonų, joje yra saugiau nei Vilniuje, kur įvyksta tris – keturis kartus daugiau nusikaltimų”, – sakė A. Strumyla.
Verta mokytis saviginos
„Gatvėse žmogui iš tiesų nėra saugu, todėl verta mokytis savigynos arba vakarais sėdėti namie.
Kai kurie žmonės yra silpni ne tiek fiziškai, kiek psichologiškai. Jei žmogus jaučiasi bailys, negali adaptuotis aplinkoje arba visi jį spaudžia, stumdo, tada reikia ieškoti vidinių resursų, kad galėtum pasipriešinti”, – teigė kovos menų instruktorius Michailas Andrijanovas.
Kaipėdoje yra keletas kovos menus propaguojančių organizacijų, kur gali ne tik patobulinti kūno formas ir sustiprėti fiziškai, bet ir tuo pačiu įgyti daugiau pasitikėjimo savimi ir drąsos.
Anot M. Andrijanovo, savigynos kursuose žmonės gali išmokti ne tik pasipriešinti užpuolikui, bet ir suprasti, kuriomis aplinkybėmis reikėtų priešintis, o kuriomis – ne.
„Mes nemokom, kaip reikia kovoti, svarbiau yra suprasti, kaip reikėtų jaustis prieš ir po kovos”, – teigė pašnekovas.