Daug vilčių teikęs vadinamasis projektas 2K Lietuvai davė daugiau žalos, negu naudos, o jo rengėjai jau žaidžia atviromis kortomis, nes užmojai patyrė fiasko, virto utopija.
Nepaisant to, jo rengimo peripetijos bus iš naujo narpliojamos Seime tiriant Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklą. Parlamentarų akiratyje – slaptų saugumiečių pažymų, susijusių su 2K, likimas.
Prisimenama istorija, kaip saugumo vadovai ėmė menkinti kritišką Rusijos atžvilgiu neseniai Baltarusijoje mįslingomis aplinkybėmis žuvusio VSD karininko Vytauto Pociūno parengtą pažymą.
Sumenkino pažymą
Mintis kurti projektą 2K kilo 2000 metais, kuomet į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ėmė ženkliai mažėti krovinių iš Rusijos. Anksčiau per metus būdavo perkraunama iki 6 mln. tonų, o dabar – vos 700 tūkst. tonų krovinių.
Idėjos esmė – pasirašyti Rusijos ir Lietuvos tarpvyriausybinį susitarimą dėl geležinkelio tarifų į Klaipėdos ir Kaliningrado uostus suvienodinimo. Taip būtų sukurtas minėtų uostų tarptautinio transporto koridorius.
Tačiau Rusija itin ilgai vilkino sutarties pasirašymą, vis keisdavo pozicijas, nenusileisdavo Lietuvai, o mūsų valstybė keliaklupsčiavo. Proteguodama savo uostus, Rusija ir toliau vykdė po 2000-ųjų pakeistą politiką – tarifai, kuriais kroviniai vežami į užsienio uostus, buvo ženkliai didesni, nei į savus.
2003-iaisiais tuometinis VSD Ekonominės valdybos vadovas V. Pociūnas parengė slaptą pažymą dėl 2K projekto, kurioje buvo išdėstytos galimos grėsmės iš Rusijos pusės: projektas Lietuvai nenaudingas, galimai žalingas, o prie jo įgyvendinimo iš Rusijos pusės dirba į privačias bendroves perėję buvę KGB darbuotojai.
Minėta pažyma dėl neaiškių priežasčių ilgokai gulėjo Seimo stalčiuose, kol nepateko į konservatorių rankas bei nežinomų asmenų buvo nutekinta žiniasklaidai.
Kilus skandalui, labai keistai ėmė elgtis tuometinis Užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretorius Darius Jurgelevičius, vėliau perkeltas į VSD, ir tuometinis saugumo šefas Mečys Laurinkus – pareigūnai ėmė menkinti V. Pociūno pažymą.
„V. Pociūnas man asmeniškai yra prisipažinęs, kad dėl tos pažymos teko susikirsti su D. Jurgelevičiumi ir URM sekretoriumi Albinu Januška. Jie aršiai gynė 2K projekto naudingumą Lietuvai. Net patys saugumo vadai vėliau pradėjo aiškinti, esą pažyma tėra tik nuomonė. Labai keista, kodėl aukštas saugumietis parengia pažymą, o jo vadai ją ima menkinti”, – „Vakarų ekspresui” sakė buvęs V. Pociūno bendramokslis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Jurgis Razma.
Domėsis iš naujo
Po ilgų ir sudėtingų derybų, kurių metu įvyko arti pusšimčio abiejų šalių atstovų posėdžių, 2005 metais sutartis dėl 2K projekto buvo pasirašyta. Dokumentas yra, tačiau jis – niekinis, kadangi sutartis paprasčiausiai nevykdoma.
„Man pati sutartis labai miglota. Mūsų derybininkai nesugebėjo apginti valstybės interesų, nematau jokios naudos šaliai. Labai keistai atrodo ir tai, kad po 2003 metų apie jokias grėsmes staiga niekas nebekalba. Jokių naujų pažymų nemačiau. Akivaizdu, kad saugumas nebeskyrė dėmesio tai temai, todėl dabar teks iš naujo pasidomėti”, – sakė J. Razma.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Alvydas Sadeckas mūsų dienraščiui patvirtino, kad bent jau jo vadovaujamas komitetas nebegavo jokių VSD pažymų, susijusių su 2K projektu.
Garsiąją V. Pociūno pažymą skaičiusi parlamentarė Rasa Juknevičienė užtikrino, kad bus aiškinamasi, kodėl po 2003-iųjų viskas pritilo. „Prašysime iš saugumo pažymų, vėl atnaujinsime tų klausimų tyrimą”, – sakė ji.
Patys kalti?
Nušalintajam prezidentui Rolandui Paksui atrodo kitaip – jis „Vakarų ekspresui” teigė, kad saugumo pažyma dėl 2K esą atsirado dėl konkurencijos, o ne dėl realių grėsmių.
„Žinau apie 2K projektą, nes jis buvo rengiamas man vadovaujant Vyriausybei, o vėliau – valstybei. Manau, kad įvairios interpretacijos apie KGB, grėsmes, nenaudą Lietuvai, tėra vidinė konkurencija tarp verslininkų, politinių jėgų, kurios palaiko tuos verslininkus. Reikalai tvarkomi prisidengiant menamais išoriniais priešais”, – tvirtino R. Paksas.
Politiko nuomone, bet kuris tarptautinis projektas negali būti vykdomas atsiribojant nuo politinių ir ekonominių santykių.
„Pažvelkime, kokie santykiai su Rusija – pasitaikius menkiausiai progai, kai kurie politikai sąmoningai aštrina situaciją, gilina konfliktą. Kad ir Valerijaus Trojanovo pilotuojamo lėktuvo katastrofos Lietuvoje atveju – buvo sukeltas didžiulis diplomatinis skandalas. Kadangi yra tokia situacija, niekas dėl 2K vykdymo iš Rusijos pusės ir nevyksta”, – teigė politikas.
Naudos – jokios
Vienas aktyviausių projekto 2K rengėjų, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis mūsų dienraščiui teigė galintis drąsiai komentuoti situaciją.
„Įvertinus sugaištą laiką, kiek jėgų, finansų įdėta, kokią naudą ta sutartis davė Lietuvai – rezultatas neigiamas. Jei prieš šešetą metų būčiau žinojęs, kad taip viskas baigsis, kad tiek ilgai su Rusija tąsysimės, nebūčiau ėmęsis tos idėjos įgyvendinimo. Naudos mums iš tos sutarties – jokios. Tik žala, kadangi projekto rengimas ir viltys išbalansavo uoste dirbančių įmonių siekius”, – teigė A. Kuzmarskis.
Jis vienareikšmiškai įvardijo priežastį, kodėl prieš metus Trakuose pasirašyta 2K sutartis nevykdoma – to nenori Rusija.
„Mes norėjome sudaryti geresnes sąlygas krovinių iš Rusijos tranzitui per Lietuvą. Mūsų uoste padaugėtų krovos, atsirastų naujų darbo vietų, geros sąlygos tiek importui, tiek eksportui, abiejų uostų technologiniam progresui. Rusijai naudingiau proteguoti krovinių vežimą į savo uostus, nors į Klaipėdą vežti būtų arčiau”, – komentavo A. Kuzmarskis.
Virto utopija
Buvęs Seimo narys bei vienas iš 2K projekto rengėjų, dabartinis laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė” vadovas Rimvydas Vaštakas taip pat pesimistiškai vertino Rusijos norą vykdyti pasirašytus įsipareigojimus.
„2K svarbus Klaipėdai ir Kaliningradui, bet ne visai Rusijai, todėl šios šalies politikai turi didesnę erdvę spaudimui, kuris daromas mūsų Užsienio reikalų ministerijai. Jų pozicija buvo aiški ir seniau – beveik sutari, ir vėl neigiamas atsakymas. Tai kartodavosi daugybę kartų, rengiant sutartį. Lygių sąlygų nebuvo įmanoma pasiekti. Projektas savo rezultatų nedavė”, – „Vakarų ekspresui” sakė eksparlamentaras.
Jo manymu, kol kas 2K – utopija. Esą Rusija norės įgyvendinti projektą tik tuo atveju, jei jis bus labiau naudingas Kaliningrado uostui, o ne Klaipėdai.
„Lietuva labai daug geranoriškumo rodė, tačiau tai buvo vienašališka pozicija. Nors 2003-iaisiais aš tos garsiosios V. Pociūno pažymos nemačiau, dabar galima teigti, kad jo pastabos apie projekto nenaudą mūsų valstybei buvo teisingos”, – teigė R. Vaštakas.
Rusijos palaužti nepavyko ir buvusiam premjerui Algirdui Brazauskui, kuris 2003 metais susitikęs su minėtos valstybės ministru pirmininku Michailu Kasjanovu apeliavo į tai, kad Rusijos krovinių dalis Klaipėdos uoste sumažėjo iki 6 proc.
Minėto susitikimo metu pasiūlyta tobulinti projektą, nes rusų siūlomas variantas negarantavo dviejų uostų konkurencingumo didinimo ir buvo parengtas Rusijos naudai.