Atjaunėjusi Kauno geležinkelio stotis savo puošnumu keleivius nustebins 2007 metų pabaigoje, o tunelį rengiamasi remontuoti kitais metais
Keleivių ir krovinių vežėja AB „Lietuvos geležinkeliai” Kaune spartina geležinkelio stoties rekonstrukciją, o 2007-aisiais pradės ir vienintelio šalyje geležinkelio tunelio remontą. Į šiuos darbus numatyta investuoti beveik 70 milijonų litų. Didžiąją dalį lėšų skyrė Europos Sąjunga.
Panaudojo daugiau nei pusę lėšų
Kauno geležinkelio stotyje – pats darbų įkarštis. Pastatas nebuvo remontuotas 50 metų ir tik 2005-aisiais architektai parengė kapitalinės rekonstrukcijos projektą.
„Šiuo metu dirbama abiejuose fligeliuose, išskyrus centrinį, – sakė „Lietuvos geležinkelių” projektų skyriaus viršininkas Josifas Kiselis. – Pagal pirminį susitarimą, viso pastato rekonstrukcija turėtų baigtis 2008 metų gruodžio 20 d., bet, patikslinus galimybes su rangovu AB „Kaminta”, tai padaryti žadama iki 2007 metų pabaigos”.
Abiejuose pastato fligeliuose jau padaryta nemažai darbų. Pasak J.Kiselio, iš numatytų 22,2 mln. litų, kurie buvo skirti Geležinkelio stoties rekonstrukcijai, jau panaudota apie 13,6 mln. Lt.
Kol kas keleiviai yra aptarnaujami centrinėje pastato dalyje, bet dar šį rudenį bilietų kasos bus perkeltos į vakarinį fligelį, kuris yra arčiau Nemuno. Jo fasadas nudažytas dramblio kaulo spalva. Buvo pakeisti langai, durys, kai kur – patalpų išplanavimas.
Trečdalis patalpų – nuomininkams
Vakarinio fligelio pirmame ir antrame aukštuose „Kaminta” šiuolaikiškai įrengė kabinetus. Juose įsikurs Kauno keleivių rūmų administracija ir kiti AB „Lietuvos geležinkeliai” padaliniai. Kai kurios patalpos bus išnuomotos verslininkams. Nuomininkams atiteks maždaug trečdalis patalpų. Čia veiks kavinė, vaistinė.
Po remonto stoties tūris beveik nepasikeis. Senoji Kauno stotis buvo sugriauta. Ji po karo atstatyta 1952 metais pagal „Sojuztransprojekt” Leningrado skyriaus projektą. Naujas statinys iškilo beveik ant caro laikų statinio pamatų. Remontuodami pastatą „Kamintos” darbininkai rado caro laikų sienų liekanų.
Dauguma architektūrinių sprendimų ir apdailos detalių liks nepakeista. Marmurinės kolonos buvo nušlifuotos. Darbininkai skundėsi, kad sovietmečiu darbų kokybė nebuvusi gera. Kai kur mūras buvo visiškai ištrupėjęs.
Iš požeminės perėjos pateks tiesiai į peroną
Pasak AB „Kaminta” darbų vadovo Valerijaus Aleksos, darbininkai susidūrė su sudėtingais darbais, nes teko keisti kai kurias konstrukcijas. „Tai trijų aukštų pastatas, todėl nebuvo lengva medines perdangas pakeisti gelžbetoninėmis”, – sakė V.Aleksa.
Baigę visus statybos darbus darbininkai montuos modernią keleivių aptarnavimo įrangą. Vakariniame fligelyje bus švieslentė, informuojanti apie traukinių atvykimo ir išvykimo laiką.
Kai kurie darbai vyksta ir po žeme. Iš M.K.Čiurlionio gatvės požeminės perėjos bus galima tiesiai patekti į pirmąjį peroną. „Tunelį su tualetais įrengti irgi buvo sudėtinga, nes darbai vyko 4 metrų gylyje, išvežėme apie 400 kubinių metrų žemių”, – pasakojo V.Aleksa.
Be kita ko, požemyje bus įrengtas ir liftas neįgaliesiems, kad jie galėtų pasikelti į pirmąjį stoties aukštą.
Pervežė mažiau keleivių
Priekaištų dėl statybos ir projektavimo AB „Lietuvos geležinkeliai” anksčiau turėjo paveldo sargai. Stoties kompleksas yra valstybės saugoma nekilnojamojo turto vertybė. Daugiausia ginčų buvo kilę dėl grindų. Jos pakeistos, bet vietomis yra palikti senieji grindų fragmentai. Geležinkelio stoties stogas skarda dengiamas taip pat paveldo sergėtojų reikalavimu, nors iš pradžių norėta jį dengti čerpėmis.
Pasak „Lietuvos geležinkelių” projektų skyriaus viršininko J.Kiselio, po rekonstrukcijos keleiviai galės vietoje rezervuoti bilietus. Kasų skaičius taip pat nebus didinamas.
Per 2006 metų septynis mėnesius iš Kauno įvairiais maršrutais išvyko 268 tūkst. žmonių, arba 7 tūkst. daugiau nei praėjusiais metais per tą patį laikotarpį.
Tačiau iš visų šalies geležinkelio stočių AB „Lietuvos geležinkeliai” pervežė 3,1 mln. keleivių, arba 200 tūkst. keleivių mažiau nei 2005-aisiais.
Atplėšė konkurso vokus
Be geležinkelio, stoties rekonstrukcijos bendrovė rengiasi kapitališkai suremontuoti ir vienintelį šalies tunelį. Dar liepos viduryje Europos Sąjungos oficialiame leidinyje buvo paskelbtas tunelio rekonstrukcijos projektavimo ir darbų konkursas. Jo vertė siekia apie 65 mln. litų.
„Vakar atplėšėme pasiūlymų vokus, bet kol kas tai – konfidenciali informacija”, – slapukavo AB „Lietuvos geležinkeliai” atstovas Mindaugas Papakulis.
Jo teigimu, konkurse pareiškė norą dalyvauti ir Lietuvos, ir užsienio kompanijos.
„Iki metų pabaigos su laimėtoju pasirašysime sutartį, – teigė M.Papakulis. – Jis per 9-10 mėnesių parengs techninį projektą ir tik vėliau prasidės realūs remonto darbai”.
85 proc. lėšų tunelio remontui skyrė Briuselis. Likusią dalį padengs Vyriausybė ir AB „Lietuvos geležinkeliai”.
Tunelis iki 2008 metų nebus uždarytas. „Laikinai neuždarius eismo bus neįmanoma atlikti sudėtingiausių darbų”, – sakė M.Papakulis.