Alimentus vaikams mokės valstybė

Savo vaikus išlaikyti vengiančių tėvų laukia nemalonumai

Nuo kitų metų liepos 1-osios Lietuvoje pradės veikti Vaikų išlaikymo fondas. Alimentų savo atžaloms nemokantys tėvai turės reikalų jau nebe su savo vaikų mamomis, o su valstybe – jie taps valstybės skolininkais.

Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisija parengė ir svarstyti pateikė Vaikų išlaikymo fondo įstatymo projektą. Įsigaliojus įstatymui turėtų palengvėti vaikus be sutuoktinio auginančių tėvų gyvenimas – iš fondo bus mokami alimentai nepilnamečiams vaikams išlaikyti.

„Alimentų išieškojimas iš tėvų yra labai sudėtinga problema, todėl tikimės, kad įsteigtas naujas fondas padės šią problemą išspręsti”, – vylėsi įstatymo projekto kūrimui vadovavusi Seimo narė Rima Baškienė.

Emigrantai išsivežė skolas

Lietuvos antstolių rūmų duomenimis, šiuo metu šalyje yra apie 50 tūkst. nepilnamečių vaikų, kurie iš savo tėvų nesulaukia išlaikymui priteistų alimentų. Be to, Lietuvoje užfiksuojamas labai didelis skyrybų skaičius – iš 100 susituokusių porų išsiskiria net 60.

Atsakomybės išvengti daugeliui nerūpestingų tėvų pavyksta dėl įstatymų spragų. Jeigu alimentų nemokantis tėvas ar motina oficialiai niekur nedirba ir neturi jokio turto, net dideliais įkainiais už savo darbą garsėjantys antstoliai tampa bejėgiai išreikalauti skolą.

Išieškoti skolą, susidariusią dėl nemokamų alimentų, tapo itin sudėtinga pastaraisiais metais, kai nemažai vaikus palikusių tėvų išvažiavo uždarbiauti į užsienį.

Tiesa, problemų sprendimas turėjo palengvėti nuo praėjusių metų spalio pabaigos, kai visose ES šalyse (išskyrus Daniją) įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas. Juo remiantis Lietuvos antstoliai gali prašyti kolegų išieškoti įsiskolinimus iš jų šalyje gyvenančių ir dirbančių Lietuvos piliečių.

Pasak antstolių, ši procedūra užtrunka apie pusmetį ar net ilgiau. Mat gavus Europos vykdomąjį raštą reikia jį pateikti Anglijoje, Ispanijoje ar kitoje ES valstybėje esančiai vykdymo institucijai ir laukti, kol kompetentinga institucija privers emigravusį lietuvį patenkinti neginčytinus išieškotojo reikalavimus. Be to, alimentų už vaiką negaunanti motina ar tėvas turi pateikti nemažai dokumentų ir kai kuriais atvejais netgi asmeniškai pasirūpinti, kad užsienio antstoliai ryžtųsi iš skolininko išieškoti nesumokėtus alimentus ar kitas skolas.

Antstolių galvos skausmas

Jei Seimas pritars, nuo kitų metų liepos 1-osios alimentininkų skolos nebebus vienų vaikus auginančių motinų ar tėvų galvos skausmas. ES galiojančiomis vykdymo procedūromis rūpinsis tik antstoliai – tai bus jų problema, kaip iš skolininkų „išmušti” skolas.

Parlamentarės Baškienės vadovaujama darbo grupė parengė įstatymo projektą, kurį jau svarsto ir lydimuosius teisės aktus rengia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei kitų valstybės institucijų darbuotojai.

„Mes jau pradėjome pratinti Lietuvos žmones ištiesus ranką laukti pašalpos, – LŽ sakė Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkė Baškienė. – Ne pašalpų dalijimu, o mokymu dirbti, prisitaikyti prie realybės ir pačiam kibtis į gyvenimą turime pratinti žmones. Todėl mūsų komisija bando kurti valstybinės šeimos politikos koncepciją ir stengsis padėti šeimoms. Vienas iš pirmųjų žingsnių – Vaikų išlaikymo fondo, kitaip tariant alimentų fondo kūrimas”.

Parlamentarės teigimu, įvairių institucijų pateikiami duomenys rodo, kad tėvų prievolės išlaikyti nepilnamečius vaikus užtikrinimas yra viena silpniausių šalies teisinės sistemos grandžių. „Didžioji dalis alimentų išieškotojų kenčia nuo buvusių sutuoktinių elgesio, nes dažnai jie yra degradavę arba, kad išvengtų savo vaikų išlaikymo prievolių vykdymo, įvairiais būdais slepia savo turtą ir pajamas, dirba nelegaliai, neatlieka jokių piniginių operacijų per bankus”, – Baškienės teigimu, alimentų iš savo tėvų negauna apie 7 proc. visų Lietuvoje gyvenančių vaikų.

Taps valstybės skolininkais

Kitą liepą veiklą pradėsiantis fondas alimentus mokės iš valstybės biudžeto. Vaikus auginančioms motinoms arba tėvams tereikės pristatyti keletą dokumentų, patvirtinančių skyrybas ir alimentų nemokėjimo faktą. Tačiau tai nereiškia, kad alimentininkų skolos bus dengiamos mokesčių mokėtojų sąskaita. Parlamentarės teigimu, alimentininkai išliks valstybės skolininkais. „Mes palengvinsime motinų arba tėvų dalią, jiems nereikės patiems ieškotis pinigų, kurie priklauso vaikų išlaikymui”, – sakė Baškienė.

Mėnesinę išmoką, kuri nebus didesnė negu valstybės remiamų pajamų dydis (šiuo metu yra 165 litai), alimentų negaunanti motina arba tėvas gaus iš fondo, be to, galės pinigus mokėti tiesiogiai.

Kadangi alimentų nemokantys tėvai taps valstybės skolininkai, manoma, greičiau ir lengviau pavyks iš jų atgauti skolą. „Į savo veiklą Vaikų išlaikymo fondas pajungs visas institucijas, tad alimentų nemokantiems tėvams bus sunkiau nuslėpti savo pajamas, be to, jie skolininkais neišvengiamai bus visą gyvenimą, kol nepadengs skolos”, – teigė Šeimos ir vaiko reikalų komisijos narė. Be to, valstybė iš skolininko alimentus išieškos kartu su priskaičiuotomis 5 proc. metinėmis palūkanomis.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad fondo administratoriaus sprendimas dėl lėšų išieškojimo bus prilyginamas vykdomajam dokumentui, kad dėl skolos išieškojimo administratoriui papildomai nereikėtų kreiptis į teismą”, – sakė įstatymo projekto kūrimui vadovavusi Baškienė.

Užvers duris nesąžiningiems

Parlamentarė mano, kad įsteigus fondą valstybei pavyks sutaupyti lėšų, skiriamų socialinėms pašalpoms. Ne paslaptis, kad dar pasitaiko nemažai nesąžiningų tėvų, kurie tarpusavyje sutaria, jog teismo numatytas išlaikymas vaikui būtų mokamas asmeniškai, tačiau savivaldybėms nurodo, kad išlaikymo negauna ir kreipiasi dėl papildomos paramos. Kadangi valdininkai neturi duomenų apie neoficialiai mokamus alimentus, nesąžiningi tėvai gauna ir pašalpų, be to, jiems taikomos įvairios lengvatos. „Pradėjus veikti fondui tokie atvejai turėtų išnykti”, – pabrėžė Baškienė.

Alimentininkų fondas valstybei per metus gali kainuoti apie 100 milijonų litų, tačiau tikimasi, kad didžiąją dalį pinigų pavyks atgauti iš skolininkų. Be to, Baškienės teigimu, fondui galės aukoti privatūs ir fiziniai asmenys. „Teko sulaukti verslininkų pasiūlymų aukoti vaikams, tačiau jie norėjo paramą skirti ne konkretiems vaikams, o specialiesiems fondams”, – Seimo narės teigimu, tai bus puiki labdaros galimybė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio verslininkams.

Persekios visą gyvenimą

Panašūs alimentininkų fondai jau daugelį metų veikia Vakarų Europoje, prieš keletą metų jis buvo įkurtas ir Latvijoje. Kad kaimyninėje šalyje veikiančios institucijos nauda akivaizdi, spėjo įsitikinti ir vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė. „Vaikus auginantiems tėvams nereikia rūpintis, kaip išieškoti iš savo vaikais nesirūpinančių antrųjų pusių alimentus, – tai tampa valstybės problema, – sakė Šalaševičiūtė. – Kad šis fondas bus įkurtas Lietuvoje, tai didelis žingsnis į priekį”.

Statistikos duomenimis, trečdalis vaikų lieka gyventi su vienu iš tėvų ir kasmet apie 10 tūkst. vaikų netenka tėvų globos.

Su kolegomis Latvijoje bendravo ir Baškienė. Pasak jos, per pusantrų metų latviai pajuto, kad ženkliai sumažėjo alimentų nemokančių žmonių skaičius.

„Skolininkai pajunta atsakomybės jausmą, jie puikiai supranta, kad skola juos persekios visą gyvenimą, tad pinigus sutinka mokėti gražiuoju”, – tvirtino parlamentarė. Ji pripažįsta, kad dalį skolų turės padengti valstybė, nes kai kurie alimentininkai „yra prasigėrę ir neturi nei pinigų, nei turto”.

„Gal tikslinga tokį negarbingą vyrą, o kai kuriais atvejais ir moterį įdarbinti, kad dirbtų valstybei?” – kaip vieną problemos būdą įvardijo Baškienė.

Palengvins vienišų tėvų dalią

Kauno savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjos pavaduotoja Nijolė Vizbarienė įsitikinusi, kad įsteigusi fondą valstybė sutaupys dalį lėšų, skiriamų socialinėms pašalpoms. „Jeigu vaiku nesirūpina abu tėvai, globėjui yra mokama 500 litų pašalpa, – sakė Vizbarienė. – Fondui pradėjus veiklą pašalpa mažės – vaikui iš abiejų tėvų bus mokami alimentai, o likusi dalis – socialinė pašalpa”.

Pasak Vizbarienės, tikėtina, kad pavyks išvengti atvejų, kai nesąžiningi tėvai atsisako vaiko, o jį globoti imasi artimas giminaitis. „Kol kas dar neteko girdėti motinų, kurios be antrosios pusės augina vaikus, atsiliepimų, tačiau manau, kad ir joms ši naujovė bus naudinga”, – sakė vedėjos pavaduotoja.

Kaunietė antstolė Audronė Adomaitienė įsitikinusi, kad fondas palengvins vaikus išlaikančių motinų arba tėvų dalią. „Alimentų išieškojimas yra didelė problema, – pabrėžė Adomaitienė. – Ją skaudžiausiai pajunta su vaikais likusi motina arba išimtiniais atvejais tėvas. Jeigu antroji pusė nemoka alimentų, tėvams vaikus išlaikyti yra labai sudėtinga, todėl šis fondas tik palengvins šių žmonių dalią”.

Pasak antstolės, kai kurie tėvai atsisako vaikams išlaikyti skirti pinigų tik todėl, kad „kartu negyvena ir tai yra motinos problema”.

„Dažnai iš alimentininkų skolininkų tenka girdėti, kad jie bedarbiai ir neturi iš ko išlaikyti vaikų, – sakė Adomaitienė. – Tačiau ką daryti motinai, ji juk negali vaikui pasakyti, jog pamaitins, kai tėvas sumokės alimentus”.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.