Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė grįžo iš pasaulio vyrų krepšinio čempionato Japonijoje.
Per sutiktuves komandos kapitonas Mindaugas Žukauskas įspėjo, kad ateityje kai kuriuos iš dabartinės rinktinės žaidėjų gali būti sunkoka prisikviesti į komandą, jei neatsiklausus jų nuomonės bus pakeistas rinktinės vyriausiasis treneris Antanas Sireika.
Į Lietuvą sugrįžusią rinktinę Vilniaus oro uoste pasitiko artimieji, gausus būrys žiniasklaidos atstovų ir nedidelis būrelis aistruolių: garsusis Sėkla su pora kolegų ir Lietuvos vėliava pasipuošęs merginų būrelis. Atvykimo salėje pasirodžiusius rinktinės narius aistruoliai pasitiko audringais plojimais ir šūkiais: „Lietuva, Lietuva!”. Oro uoste stoviniavo ir į mūsų šalį atvykęs nemažas vyresnio amžiaus japonų būrelis, tačiau svečiai iš Tekančios saulės šalies kažkodėl fotografavosi tik su teisėju Romualdu Brazausku, o ne su krepšininkais.
Žaidėjai – už Sireiką
Per spaudos konferenciją septintąją vietą pasaulio čempionate užėmusios komandos nariai, treneriai, vadovai nebuvo linksmi. Visų neapleido mintys apie iš visų šalių sklindančią negailestingą kritiką.
„Jaučiuosi labai gerai grįžęs į Lietuvą, tėvynėje nebuvome apie mėnesį, – tokie buvo pirmieji Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio Antano Sireikos žodžiai. – Vykau į Japoniją kaip karys ginti Lietuvos, tačiau pajutau, kad tie, kurie siuntė, ne taip ir norėjo, kad ją sėkmingai ginčiau. Viskas prasidėjo dar prieš išlydėtuves. Straipsnis viename žurnale, ten išdėstyta baltasis ir juodasis scenarijai, kaip Sireika nemoka vadovauti komandai. Todėl nuotaika yra dvejopa. Tačiau Japonijoje padarėme beveik viską, ką galėjome. Nuvylė tik rungtynės su turkais. Žaidėme pagal galimybes. Gal kažką ir nuvylėme, tačiau stengėmės kovoti per kiekvieną mačą. Mano sąžinė švari. Užkulisiai verčia susimąstyti – kada kas nors džiaugėsi mumis, konkrečiai manimi, jeigu prieš kiekvienas rungtynes būdavo klausiama: „Jeigu nelaimėsite, ar atsistatydinsite?”
Sireika leido suprasti, kad itin skaudi yra Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento Vlado Garasto kritika, nes šis žmogus turėtų palaikyti rinktinę, dirbti išvien su komanda. Treneris nusivylė, kad prieš pasaulio čempionatą niekas nepadėjo, nepatarė, nesiūlė padiskutuoti apie galimus sunkumus, tačiau po pirmojo pralaimėjimo iš karto negailestingai užsipuolė.
Lietuvoje virusios aistros, kritika, pasiekdavo Lietuvos rinktinės trenerių, žaidėjų, vadovų ausis ir tolimojoje Japonijoje.
„Žinojome, kas čia kalbama, visa tai sklandė ore, – sakė Lietuvos rinktinės kapitonas Mindaugas Žukauskas. – Kažkas Lietuvoje mėgino brėžti liniją tarp komandos ir trenerio, tačiau jokios linijos tikrai nėra. Visiems skeptikams patariu užsičiaupti. Galiu pasakyti, kad visi čia esantys žaidėjai visomis keturiomis yra už šitą trenerį. Jei kažkas dabar ketina jį nuversti, pakeisti, turės labai pasistengti ir gerai pagalvoti, ką daro”.
Žukauskas užsiminė, kad kai kuriuos iš dabartinės rinktinės žaidėjų ateityje gali būti sunkoka prisikviesti į rinktinę, jei neatsiklausus jų nuomonės už akių bus pakeistas Sireika.
Pats Sireika apie spaudimą atsiliepė kiek ironiškai. „Pernai prieš Europos čempionatą buvo iškelta užduotis užimti penktąją vietą. Galėjome tuomet pasirodyti prasčiau ir jokio pasaulio čempionato šiemet nebūtų buvę. Tačiau šiemet komandai buvo iškelta dar didesnė užduotis nei pernai – užimti jau ketvirtąją vietą. Gal ateityje bus reikalaujama tapti tik čempionais, kad būtų galima visai sunaikinti”, – svarstė Sireika.
Treneris po paskutinių pasaulio čempionato rungtynių paskelbė, kad savo noru nesitrauks iš einamų pareigų ir galvos apie tai, tik jeigu LKF bus išnagrinėtas komandos pasirodymas, išklausyta jo nuomonė ir tik tada pareikštas nepasitikėjimas.
Federacija prieš fondą
Per pasaulio čempionatą visos kritikos strėlės buvo nukreiptos į rinktinės vyriausiąjį trenerį. Tačiau pastarosiomis dienomis kaip didžiausia blogybė buvo paskelbtas Lietuvos vyrų rinktinės rėmimo fondas (LVRRF) ir jo vadovas, buvęs LKF prezidentas Algimantas Pavilonis. Neva LVRRF tapo atskira, niekieno nekontroliuojama valstybe federacijoje, rinktinė ritasi žemyn, o LKF nieko pakeisti negali, nes fondo vadovai neleidžia kištis. LKF prezidentas pažadėjo imtis veiksmų prieš LVRRF, tačiau kokie jie bus, neatskleidė. Garastas kaip vieną didžiausių susiklosčiusios padėties pavyzdžių nurodo faktą, kad nebuvo oficialiai pakviestas į Vilniuje surengtas rinktinės išlydėtuves į pasaulio čempionatą. LKF vadovas jau ne kartą vienareikšmiškai pareiškė, kad Sireika nėra tinkamas vadovauti rinktinei, nors nacionalinės komandos strategu iki Pekino olimpinių žaidynių jis buvo patvirtintas per pačios LKF vykdomojo komiteto posėdį.
Pavilonis vakar žurnalistams pareiškė atsakysiąs į visus klausimus ir išdėstė savo poziciją. „Fondas buvo įkurtas prieš keletą metų, jis turi penkis steigėjus, tarp jų yra ir LKF. Svarbiausia fondo užduotis – padaryti viską, kad rinktinė gerai pasirengtų varžyboms: parengti programą, surinkti pinigus, pasirūpinti žaidėjų apranga, rinkodaros, televizijos reikalai, maitinimas, kelionės. Buvo iškilęs klausimas, ar ekonominiai veiksniai nepradės daryti įtakos sportiniams. Pavyzdžiui, koks nors rėmėjas už skirtą didelę pinigų sumą gali panorėti, kad į komandą būtų paimtas koks nors žaidėjas ar panašiai. Todėl visi sportiniai klausimai, susiję su trenerio paskyrimu, jo atsiskaitymu, liko LKF kompetencijoje. Kai LKF vykdomasis komitetas paskiria trenerį, mes jį maitiname, rengiame ir visa kita. Treneris renkasi žaidėjus, sudaro sąrašą. Mes tą sąrašą pateikiame federacijai, jį reikia siųsti į FIBA, o ši bendrauja su šalių nacionalinėmis federacijomis. Sukuriame rinktinės programą, siunčiame ją federacijai, Kūno kultūros ir sporto departamentui, visiems, kam reikalinga. Kaip manote, ar buvo man pateiktas nors vienas klausimas dėl informacijos apie rinktinę stygiaus, ar aš ką nors slėpiau, kur nors neprileidau? Ne. O informacijos federacijai fondas pateikia daug ir išsamios. Federacija yra vienas iš mūsų steigėjų, funkcijų pasidalijimas yra visiškai aiškus. LKF yra aukščiausia institucija, panorėjusi, ji gali panaikinti fondą, pakeisti jo vadovą, išvis išformuoti rinktinę. Aš trukdau? Gal ir trukdau. Pasakykite, kad blogai darau tą, tą ir tą. Atsiras, kas gali padaryti geriau, išeisiu”, – aiškino Pavilonis.
Epizodai, kai Garastas nebuvo oficialiai pakviestas į rinktinės išlydėtuves (pasak Pavilonio, federacijos darbuotojų buvo žodžiu paklausta, ar Garastas galės atvykti į išlydėtuves), ar kai LKF vykdomasis komitetas rinktinės rėmėjų prašymu iškėlė komandai tikslą užimti ketvirtąją vietą (tai papiktino Sireiką), primena paprastą nesusikalbėjimą. Tačiau Pavilonio nuomonė yra kiek kitokia: „Nesusikalbėjimas būtų nieko baisaus. Kai žmonės turi liežuvius, jie susikalba. Negražu, kai yra nekalbėjimas arba apkalbėjimas”.
Per spaudos konferenciją jis pabrėžė, kad Garastas visą vasarą nebuvo susitikęs su rinktine, nors kartais buvo visiškai greta. Vilniaus universaliojoje arenoje per Federacijų supertaurės turnyrą LKF prezidentas sveikino sėkmingai Europos čempionate pasirodžiusius jaunuosius Lietuvos žaidėjus, tačiau į nacionalinės komandos drabužinę neužsuko. Rinktinės ir LKF vadovo keliai prasilenkė dar keletą kartų. Pastarąjį kartą tai nutiko jau pačioje Japonijoje. Garastas ten dalyvavo FIBA kongrese.
Dėl pinigų ar ambicijų?
Dėl ko Lietuvos krepšinyje prasidėjo skilimas, atsirado dvi priešiškos stovyklos? Šis klausimas labiausiai kelia nerimą šalies krepšinio gerbėjams. Garastas, siūlydamas reformas, kritikuodamas, tikriausiai nori gero sporto šakai, kuriai paaukojo visą gyvenimą. Tačiau sporto pasaulio žmonių neapleidžia nuojauta, kad už LKF prezidento yra asmenys, siekiantys kitokių tikslų. Lietuvos vyrų rinktinė yra šalies krepšinio grietinėlė, pritraukianti daugiausia rėmėjų lėšų. Ar ne pinigai lemia, jog kažkas nori pakeisti Pavilonį ir pats imtis skirstyti pinigus? Šių metų LVRRF biudžetas yra apie 3 mln. litų. Jau anksčiau buvo numatyta, kad iš šios sumos rinktinei bus išmokėta premija už pasirodymą pasaulio čempionate. Už 7-ąją vietą buvo numatyta komandai išmokėti 280 tūkst. litų.
Tiesa, fondo veikla yra naudinga ir visam šalies krepšiniui, ne tik vyrų rinktinei. „Apranga, kuri skirta jaunimui, Lietuvos moterų rinktinei, iš „Nike” gauta tik per fondo derybas su kompanija. Taip pat pinigų – 15 tūkst. litų – gavo Lietuvos moksleivių krepšinio lyga. Mes gavome pinigus, išsiderėjome kontrakto sąlygas. Per mus paremiamos mokyklos, duodame prizų, galėčiau vardyti ir vardyti. Stovykla „Krepšinis be sienų” surengta mūsų iniciatyva, prisidėjome prie krepšinio aikštelių įrengimo, – vardijo Pavilonis. – Nemanau, kad viskas vyksta tik Garasto iniciatyva, su juo kartu esame nuėję ilgą kelią. Įtariu, kad yra ne vienas asmuo. Nežinau, ar pinigai, ar asmeninės ambicijos lemia tokį nepasitenkinimą mano veikla. Negaliu kalbėti už mane kritikuojančius asmenis”.
LVRRF vadovas kaip vieną iš galimų krepšinio pasaulio politinės suirutės priežasčių įvardijo ir kitais metais vyksiančius LKF prezidento rinkimus. „Sklando keleto asmenų, kurie norėtų tapti prezidentu, pavardės. Kai aš atėjau į LKF, niekas nenorėjo būti prezidentu. Visi juokėsi, kad turėjome tik spausdinimo mašinėlę ir kėdę. Sunkiai ir daug metų dirbome, kad galėtume pritraukti tas lėšas. Manau, daug ką vilioja pinigai ir galimybė dalyvauti priimant sprendimus”, – aiškino Pavilonis.
Neišspręstų klausimų yra daug, temų diskusijoms – taip pat. Tačiau, kada baigsis minėtas „nekalbėjimas”, neaišku. Sireika kol kas nėra pakviestas į LKF pateikti ataskaitos dėl pasirodymo pasaulio čempionate. Po 2 savaičių jis jau išvyksta į Kazanę ir pradės eiti vietos „Uniks” vyriausiojo trenerio pareigas. Pavilonis apie galimą susitikimą su LKF vadovais taip pat nieko nežino. Tad nežinia, kuo baigsis visa per pasaulio čempionatą užvirusi istorija, gali užtrukti dar gana ilgai.
„Mano principinė ir kategoriška pozicija yra tokia – nesutiksiu, kad principiniai sprendimai būtų priimami už akių, nediskutuojant”, – sakė Pavilonis.