Namų aplinkoje šeimininkų pomėgiai – kaip ant delno
Eglė ir Antanas Bendoraičiai savo namų sodą puoselėja dar palyginti neseniai – į rekonstruotą būstą jie įsikėlė prieš šešerius metus. Tuomet atrodė, kad reikės dešimtmečių, kol augalai suaugs, todėl buvo stengiamasi juos įsigyti didesnius. Dabar jau ne vieną jų teks persodinti tolėliau nuo kaimynų – augalams patiko ir jie ėmė gožti vienas kito grožį. Sode atsispindi ir šeimininkų meilė tam tikroms šalims.
Planas nevaržo laisvės
Namo rekonstrukcijos ir kiemo projektą rengė architektė Violeta Beigienė, todėl čia dera viskas – namo fasado ir takelių spalvos, o nuo ant garažo stogo įrengtos terasos atsiveriantis vaizdas ir netoliese esantys želdiniai tarsi susilieja į visumą. Gamta įnešė savo: tarp skaldyto granito trinkelių išaugo puošnios samanos, kurios apžavėjo šeimininkų dukrą. Jei samanos neišvartys takelių akmenukų, gal net bus paliktos savo vietoje. Šiaip jau šiame sode nėra atsitiktinių ir neplanuotų dalykų, tačiau jis nevirsta ir išpuoselėtu iki sterilumo, nes yra skirtas šeimos narių malonumui ir todėl papildomas tuo, kas jiems patinka.
„Skaičiavome kiekvieną žemės pėdą, kad tik kuo daugiau vietos liktų želdiniams. Terasoje, kuri tokia didelė, nes yra virš garažo, galima sustatyti augalus vazonuose, joje vasarai prisiglaudė ir iš namų išnešti kaktusai. Prie artimiausio takelio auga eilutė levandų. Gaila, kad šiemet jos iššalo ir negalite pamatyti, kad žydi kaip Pietų Prancūzijoje. Prie tvoros, už vaikams įrengtų sūpuoklių, yra prieskoninių augalų sodas. Jame auga bazilikas, rozmarinas, čiobrelis, šalia jų – vynuogė, parsivežta iš Švedijos. Ją išveisė vienuoliai, specialiai vynui”, – rodo savo valdas Eglė.
Visai netoliese viena prie kitos auga dvi magnolijos, viena jų net dabar skleidžia didžiulį violetinį žiedą. Pievelėje sklypo centre auga keletas retesnių spygliuočių, kurių „šukuosenas” tenka prižiūrėti – patrumpinti žirklėmis.
„Taupant laiką reikėtų kuo mažiau formuojamų augalų, nes pagrindiniai darbai sode – ravėti, purkšti ir karpyti. Jei metodiškai tvarkomasi nuo pat pavasario, to ravėjimo nėra labai daug. Želdiniams turime apie 3,5 aro žemės. Aš darbuojuosi jame kartą per savaitę, o vyras – dažniau”, – sako šeimininkė.
Bus ir lietuviškas laikotarpis
Kitame sodo pakraštyje – vandens telkinėlis, kuriame plaukioja ryškiaspalvės žuvys, dominuoja japoniško stiliaus akmenų ir augalų dermė.
„Kažkada žavėjausi japoniškais sodais, bet paskui supratau, kad jo neužsiauginsi, kaip ir tikro japoniško maisto vien panorėjęs nepasigaminsi”, – juokiasi šeimininkė ir veda, prie jos žodžiais tariant, eklektiško kampelio. Šioje žemės juostoje anksčiau augo 27 buksmedžiukai.
„Jie buvo tarsi maži ežiukai, juos karpydavau, kad būtų apvalūs, gaila, bet praėjusią žiemą iššalo”, – sako Eglė. Iššalo ir štambinės rožės, keletas kitų augalų, net maumedis. Dauguma dar nepakeisti kitais augalais, nes šeimininkai nenori įsigyti atsitiktinių, todėl neskuba. Eglė juokiasi, kad tikriausiai prasideda lietuviškas laikotarpis, nes pastaruoju metu jai itin gražiai atrodo bijūnai ir lelijos, galbūt būtent šios gėlės užims iššalusių krūmelių vietą.
Sezonas prasideda balandį
Savo sodą šeima pradeda puoselėti, kai tik atšyla oras, dažniausiai tai būna balandį. Pirmiausia atidengia lapkritį uždangstytus augalus ir iššukuoja žolę. „Vyras veją dar ir prabado, turi specialius „spygliuotus” batus. Apžiūrime, kaip visi peržiemojo, kai reikia, tariamės su augalų specialiste Edita Lukošiene. Ji žiemai priima ir mūsų klevelį, vazone terasoje auginamą augalą, mūsų namuose nėra jam tinkamos vietos.
Laiko savo sodui šeimininkai skiria ne tiek jau mažai, nes nepakanka tvarkytis, reikia ir su kiekvienu augalu pasikalbėti, tik tuomet jie trykšta sveika energija ir gali džiuginti žmones. Dėl to nepasibodėta Vokietijoje įsigyti specialią dėžę kompostui, „naminis” augalams patinka labiau. Dabar tokių dėžių jau galima įsigyti ir Lietuvoje, matyt, prigijo estetiką ir praktiškumą derinančių šeimininkų sklypuose.
Eksperimentams, nepaisant prasidedančio lietuviško laikotarpio, Eglė ir Antanas Bendoraičiai, matyt niekuomet neatsispirsią: fasadinėje namo pusėje pasodinti mažučiai šalčio nebijantys kaktusėliai. Vengrijoje, iš kur jie atvežti, augalai žiemoja ištverdami 20 laipsnių šaltį ir užauga kaip tvora.