Teisingumo ministerijos administruojamomis kompensacijomis smurtinių nusikaltimų aukoms lengvabūdiškai nesišvaistoma
Nuo praėjusių metų liepos Lietuvoje įsigaliojęs Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas sulaukia vis didesnio aukomis tapusių žmonių dėmesio. Per pusšimtis šalies gyventojų kreipėsi į Teisingumo ministeriją prašydami kompensuoti jų patirtą žalą. Tačiau dėl įstatymo vingrybių teigiamo atsakymo sulaukė vos septyni nukentėjusieji.
Prašymų ne per daugiausia
Daugiau nei metus Lietuvoje įsiteisėjęs Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas nustato atvejus, kuriais valstybė kompensuoja turtinę ir neturtinę žalą. Jis taip pat numato ir kompensavimo tvarką.
Teisę į tokią kompensaciją turi nuo smurtinių nusikaltimų nukentėję asmenys arba jų artimieji (sutuoktiniai arba išlaikytiniai), kai aukai nusikaltimo metu buvo atimta gyvybė. Nukentėjusiaisiais laikomi Lietuvos Respublikos bei kiti Europos Sąjungos (ES) valstybių piliečiai, kuriems smurtiniu nusikaltimu buvo padaryta turtinė ar moralinė žala. Nukentėjusiųjų nuo smurtinių nusikaltimų ratui priklauso fiziniai asmenys, teisėtai nuolat gyvenantys Lietuvoje ar kitoje ES šalyje.
Tuo tarpu išlaikytinių kategorijai priskiriami nukentėjusiojo nepilnamečiai vaikai, nedarbingi tėvai ar kiti nedarbingi išlaikytiniai, kurie buvo išlaikomi ar turėjo teisę gauti išlaikymą nukentėjusio asmens mirties dieną, taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.
Teisingumo ministerijos Viešųjų ryšių tarnybos vedėjas Dainius Radzevičius, kalbėjęs apie kompensacijos besikreipusių asmenų skaičių, teigė negalįs pasakyti, kad jis pernelyg mažas, tačiau nesiėmė tvirtinti, ar visuomenės susidomėjimas šiuo įstatymu būtų pranokęs ministerijos darbuotojų lūkesčius.
Iš 54 prašymų patenkinti tik 7
„Tikėjomės, kad daugiau nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų kreipsis prašydami avansu atlyginti jų patirtą žalą. Tokiu atveju išmokama suma būna kiek mažesnė, o likusioji jos dalis atlyginama įsiteisėjus nuosprendžiui. Tačiau kol kas daugelis žmonių laukia teismo nuosprendžio ir tik tada kreipiasi dėl žalos atlyginimo”, – sakė D.Radzevičius.
Nuo 2005-ųjų liepos 14-osios Teisingumo ministerija gavo 54 prašymus kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Šiuo metu nagrinėjama 11 prašymų, o vieno jų nagrinėjimas sustabdytas. Pasak D.Radzevičiaus, jau išnagrinėti 42 prašymai, iš kurių septyni patenkinti (nuspręsta šešiems prašantiesiems išmokėti dalį kompensacijos avansu, o vienam pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį) – nukentėjusiesiems nuo smurtinių nusikaltimų iš viso išmokėta jau beveik 18 tūkst. litų.
Anykščių rajono gyventojas kol kas vienintelis šalyje sulaukė visos kompensacijos pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį jį apiplėšusiems ir sužalojusiems dviem vyriškiams. Nukentėjusiajam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl buvo išmokėta įstatyme nustatyto dydžio neturtinė žala – 1250 litų (10 MGL). Be to, nusikaltėlių auka tapęs vyriškis sulaukė ir turtinės žalos atlyginimo už išlaidas gydymui ir pagrobtus daiktus.
Galima kompensacija avansu
Nebaigus išnagrinėti dėl nužudymo iškeltų baudžiamųjų bylų, tačiau įtariamiesiems jau atsidūrus teisiamųjų suoluose, avansu kompensacijos jau išmokėtos trims šeimoms iš Raseinių, Šiaulių ir Klaipėdos. Nužudytųjų tėvams buvo kompensuotos maksimalaus dydžio (25 MGL – 3125 litų) vaikų laidojimo išlaidos. Nuteisus kaltus asmenis ir įsigaliojus teismo nuosprendžiams, nukentėjusiaisiais laikomi artimieji taip pat įgis teisę iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo gauti teismo priteistą likusią žalos dalį, galinčią siekti 75 MGL (9375 litus) turtinės ir fiksuotą 30 MGL dydžio (3750 litų) neturtinės žalos.
Likusiais atvejais avansu žalos kompensacijos buvo išmokėtos nuo smurto nukentėjusiems trims vyriškiams, patyrusiems sunkius kūno sužalojimus. Nepažįstamų asmenų apiplėštas bei sunkiai sužeistas kaunietis sulaukė maksimalaus dydžio turtinės žalos, patirtos atstatant sveikatą bei kompensuojant pagrobtų daiktų vertę, atlygio. Tuo tarpu Kauno rajono gyventojas, dėl nusikaltimo metu patirtų sunkių sužalojimų neteko 80 procentų darbingumo ir tapo invalidu, todėl šiam nukentėjusiajam taip pat išmokėta maksimalaus dydžio žalos kompensacija. Rokiškio rajono gyventojas kreipėsi į Teisingumo ministeriją jau priėmus teismo nuosprendį, tačiau jam dar neįsiteisėjus, todėl vyriškiui kol kas buvo kompensuotos teismo priteistos gydymo išlaidos. Sprendimui įsiteisėjus, pastarasis, kaip ir kiti jo likimo nukentėjusieji, įgis teisę ir į neturtinės žalos atlyginimą, kuris dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo siekia 20 MGL (6250 litų).
Riboja griežti kriterijai
Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento vyresnioji specialistė Margarita Šakalytė, vardydama priežastis, dėl kurių per metus buvo nepatenkinti net 35 iš daugiau kaip pusšimčio Teisingumo ministeriją pasiekusių ir iki šiol 42 jau išnagrinėtų prašymų dėl žalos atlyginimo, pastebėjo, kad tam būta gana įvairių kliūčių.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymui įsigaliojus tik praėjusių metų liepą, nemažai daliai pageidaujančiųjų gauti kompensaciją sutrukdė nurodytas terminas, mat pagal vieną iš įstatymo straipsnių „kompensuojama tik po 2005 m. liepos 1 d. padarytų smurtinių nusikaltimų žala”. Tad ankstesnių nusikaltimų aukos piniginio atlygio tikėtis nebegali.
Anot M.Šakalytės, nepatenkinti liko ir prašymai avansu kompensuoti turtinę žalą, patirtą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dar tebevykstant baudžiamajam procesui. Čia prašantiesiems koją pakišo kitas įstatymo straipsnis, numatantis, kad tokia lengvata pasinaudoti gali tik sunkaus sveikatos sutrikdymo ar gyvybės atėmimo atveju nukentėję asmenys. Tuo tarpu patyrusieji nesunkius sveikatos sutrikdymus privalo laukti, kol bus išnagrinėta jų skriaudikų baudžiamoji byla bei įsiteisės teismo nuosprendis.
Nepaisant smurtinio nusikaltimo sunkumo, lygiai taip pat kompensacijų kol kas negavo ir tie nukentėjusieji, kurie, nelaukdami teismo nuosprendžio įsigaliojimo, kreipėsi į Teisingumo ministeriją prašydami atlyginti patirtą neturtinę žalą. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą kuruojantys ministerijos atstovai paaiškino, kad tai neįmanoma, kol vyksta baudžiamasis procesas. Avansu atlyginama tik patirta turtinė žala, o moralinė atlyginama tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.
Reikia pabrėžti, kad nukentėję asmenys praranda galimybę gauti bet kokią kompensaciją ir tuo atveju, jei apie tai nėra užsiminta teismo nuosprendyje.
Nuteistiesiems žala neatlyginama
Pastebima, kad ne visi nukentėjusieji teisingai suvokia smurtinio nusikaltimo sąvoką. Didelė dalis prašančiųjų kompensacijos pageidavo gauti ją už patirtus kitokius baudžiamajame kodekse minimus nusikaltimus: svetimo turto pagrobimą bei sugadinimą. Tuo tarpu įstatyme griežtai apibrėžta, kad žala atlyginama tik tyčia atėmus žmogaus gyvybę, sunkiai ar nesunkiai sutrikdžius sveikatą, išžaginus, seksualiai prievartavus ar privertus lytiškai santykiauti. Teisingumo ministerijos atstovai dar kartą pabrėžė, kad iš visų šių išvardytų atvejų avansu kompensacija išmokama tik žmogžudystės arba sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju.
Pabrėžiant tik tyčinius nusikaltimus, neatsargaus gyvybės atėmimo bei Kelių transporto taisyklių pažeidimo (net jei dėl to žuvo žmogus) atvejais žalos atlyginimas nusikaltimų aukoms taip pat nepriklauso.
Griežtos įstatymo sąlygos užkirto kelią į žalos atlyginimą ir daugeliui smurtinių nusikaltimų aukomis tapusių žmonių artimųjų. Nepaisant to, kad kalbama apie nužudytus asmenis, jų tėvų prašymai atlyginti vaikų laidojimo išlaidas nebuvo patenkinti, kadangi namiškiai yra darbingi žmonės. Ta pati sąlyga sutrukdė iš valstybės gauti kompensaciją ir savo nužudytus tėvus laidojusiems vaikams, nes šie yra pilnamečiai, o žalos atlyginimas teikiamas tik pilnametystės nesulaukusiems nužudytųjų vaikams. Tiesa, Teisingumo ministerija netenkino ir dar vieno prašymo, kuriame kompensacijos reikalavo nusikaltimo metu nužudyto asmens brolis. Nuspręsta, kad šiuo atveju jis nepatenka į ratą žmonių, galinčių pretenduoti į žalos atlyginimą, nes nebuvo velionio išlaikytinis.
Įsigaliojus smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymui, pagaliau buvo imta deklaruoti, kad valstybė žiūri ne tik nuteistųjų gerovės, bet vis labiau paiso ir nuo jų nukentėjusių žmonių teisių. Vienas nuteistasis patirto smurtinio nusikaltimo metu pats dar turėjo teistumą už sunkų nusikaltimą, todėl ši sąlyga jam kategoriškai užkirto kelią sulaukti žalos atlygio.