Džiovos renesansas Lietuvoje

Pasaulio akyse mūsų šalis tampa tuberkuliozės židiniu – pavojingu jos gyventojams ir atgrasiu turistams

Lietuva jau daugiau kaip dveji metai Europos Sąjungos narė, tačiau tenka gėdingai pripažinti, kad mūsų šalis nepajėgia įveikti tuberkuliozės. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) susirūpino, kaip sumažinti tuberkuliozės grėsmę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. Naujausiais PSO duomenimis, Lietuva priklauso aštuonioms pasaulio valstybėms, kuriose daugiausiai žmonių serga atspariomis vaistams tuberkuliozės formomis. Dėl egzistuojančios galimybės viešose vietose užsikrėsti šia oro lašeliniu būdu plintančia liga kyla pavojus Lietuvos gyventojų sveikatai, o turistams toks mūsų šalies įvaizdis pasaulyje tikrai neprideda patrauklumo.

Liga nusineša nemažai gyvybių

Troleibuse, autobuse, bet kurioje žmonių susibūrimo viešoje vietoje galime užsikrėsti tuberkulioze, jei greta bus sergantysis atvira plaučių tuberkuliozės forma. Jis čiaudėdamas, kosėdamas, kalbėdamas perduos bacilas.

Baisiausia, kad, pastaruoju metu itin pagausėjus sergančiųjų atsparia tuberkuliozės forma, žmonės užsikrečia ir pirmą kartą suserga iš karto jau atsparia ligos forma, kuri yra pavojinga ir sunkiai pasiduoda gydymui.

Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Romainių tuberkuliozės ligoninės direktorius Algimantas Tarūta teigia, kad sergant atsparia tuberkuliozės forma galimybė pagyti – 50-60 proc.

Tokia situacija Lietuvą verčia prisiminti net praėjusio šimtmečio pradžią, kai rašytojai J.Biliūnas, P.Višinskis ir kiti klasikai šia pavojinga liga sirgo dėl skurdo ir badavimo. Tuberkuliozė nuo senų laikų žinoma kaip infekcinė socialinė liga, labiausiai žeidžianti varginguosius, skurdžiai gyvenančius žmones.

Nūnai Lietuvoje kasmet nuo tuberkuliozės miršta po 200-300 žmonių. Ne taip seniai nuo šios ligos mirė ir garsus praeityje Kauno „Žalgirio” komandos krepšininkas Raimundas Čivilis. Pernai nuo tuberkuliozės mirė 297 Lietuvos gyventojai.

Medikai apgailestauja, kad daugiau kaip prieš dešimtmetį šalyje sugriuvus tuberkuliozės profilaktikos sistemai, žymiai padaugėjo užsikrėtusiųjų ir sergančiųjų tuberkulioze.

Vien pernai mūsų šalyje nustatyta 2370 naujų tuberkuliozės atvejų. Daugiausiai – plaučių tuberkuliozės. Lietuvoje atviroji plaučių tuberkuliozė išplitusi labiau nei kaimyninėse Estijoje ir Latvijoje. Daugiau nei 100 žmonių pernai Lietuvoje susirgo itin pavojinga atsparia tuberkuliozės forma.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų teigimu, tuberkuliozė – skaudus visuomenės sveikatos iššūkis. PSO atstovas Lietuvoje Robertas Petkevičius teigia, kad šią ligą šiandien dažniausiai lydi žmogaus sveikatą nulemiantys socialiniai reiškiniai: skurdas, nedarbas, priklausomybės (narkotikams, alkoholiui) ir su tuo susijusi ŽIV (žmogaus imunodeficito viruso) infekcija.

Gydymas per prievartą

„Būtinas privalomas gydymas tiems, kurie abejingi savo sveikatai ir piktybiškai nesigydo, platina bacilas, – teigė KMUK Romainių tuberkuliozės ligoninės direktorius Algimantas Tarūta. – Tačiau tam reikia specialių įstaigų, kur tokie ligoniai būtų gydomi priverstinai. Nors kai kas mėgina sakyti, kad taip bus pažeistos šių žmonių teisės, tačiau kur tada visų kitų žmonių teisė būti neužkrėstiems?”

Planuota tokią įstaigą įkurti reorganizavus Pagryžuvio ligoninę Kelmės rajone, tačiau taip neįvyko. Po to kalbėta apie įstaigos statybą Alytuje, tačiau kol kas ir ši idėja neįgyvendinta.

„Šiuo metu pagal nustatytą tvarką tuberkulioze sergantys ligoniai gydomi visose gydymo įstaigose, kurios sudarė sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl tuberkulioze sergančiųjų gydymo, – „Kauno dienai” teigė Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorė Rima Vaitkienė. – Alytaus apskrities viršininko administracija numatė restruktūrizuoti Alytaus tuberkuliozės ligoninę ir ateityje teikti būtinojo gydymo paslaugas sergantiesiems tuberkulioze. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta komisija pritarė steigėjų siūlymui Alytaus ligoninės restruktūrizavimui skirti lėšas”.

Didelė dalis Romainių tuberkuliozės ligoninėje gydomų sunkiai sergančių ligonių – asocialūs, grįžę iš kalėjimų, neturintys darbo ir nuolatinės gyvenamosios vietos žmonės.

Po gydymo ligoninėje jie toliau turėtų gydytis ambulatoriškai, gerti vaistus, tačiau nemaža dalis jų to nedaro ir toliau platina ligą. Vėl kreipiasi į medikus tik tada, kai pasijunta labai blogai, atsikosėja krauju arba juos, jau visiškai bejėgius, atveža greitoji medicinos pagalba.

„Tuberkuliozė išgydoma maždaug per 6 mėnesius: 4 mėnesius ligonis gydomas stacionare ir 2 – ambulatoriškai (būna atvejų, kai gydoma ir 8-9 mėnesius). Tačiau ligonis pasveiksta, jei laikosi gydytojų nurodymų, vartoja vaistus, – teigė Romainių tuberkuliozės ligoninės direktorius A.Tarūta. – Gydymo nutraukimas gresia įvairiais recidyvais, atspariomis vaistams ligos formomis. Pastaruoju metu jų itin padaugėjo”.

Vieno ligonio išgydymas valstybei vidutiniškai kainuoja 7 tūkstančius litų. Pasak A.Tarūtos, asocialūs asmenys, alkoholikai, benamiai savo ligą netgi paverčia „bizniu”: gauna pašalpą, kartkartėmis paguli ligoninėje, kur maitinami, turi stogą virš galvos. Jie nenori pasveikti, nes tai neapsimoka.

Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinos programoms ir registrui Edita Davidavičienė siūlo visuomenei apsvarstyti galimybę piktybiškai nesigydančius asocialius asmenis izoliuoti nuo visuomenės, kad jie neplatintų bacilų ir neužkrėstų kitų žmonių. Imantis panašių priemonių galbūt pavyktų sumažinti sergamumą, nebereikėtų to paties žmogaus vis gydyti nuo tos pačios ligos ligoninėje.

Medikai pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą gali taikyti priverstinį gydymą, gavę teismo leidimą, tačiau neišspręsta, kaip tokius ligonius reikėtų sukviesti.

Suaugusieji užkrečia ir vaikus

Gydytojai pabrėžia, kad pagrindinė problema – paskatinti ligonius gydytis. Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja E.Davidavičienė mano, kad yra spragų šeimos gydytojų darbe. „Skaudu pripažinti, tačiau yra atvejų, kai ligoniai ilgai lankėsi pas šeimos gydytojus, skundėsi bloga savijauta, kosėjo, tačiau jiems nebuvo padarytos plaučių rentgeno nuotraukos. O kai pagaliau buvo padaryta nuotrauka, tuberkuliozės procesas buvo toli pažengęs”, – sakė E.Davidavičienė.

Medikai apgailestauja, kad dar ne visi žino, kad tuberkuliozė pavojinga ne tik sergančiajam, bet ir aplinkiniams. Neretai šeimos nariai užsikrečia nuo atvirąja tuberkuliozės forma sergančio artimo žmogaus. Jei šeimoje serga suaugusieji, tai dažniausiai suserga ir vaikai.

Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorė R.Vaitkienė teigė, kad siekiant gerinti epidemiologinę padėtį dar 2004 metų pradžioje sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta atsparios tuberkuliozės kontrolės strategija. Šiuo metu rengiamas atsparios tuberkuliozės gydymo metodikos projektas.

„Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas siekiant užtikrinti nemokamą sergančiųjų atspariomis tuberkulioze formomis ligonių gydymą, Privalomojo sveikatos draudimo taryboje rugpjūčio 31-ąją pritarta visų būtinųjų antros eilės vaistų nuo tuberkuliozės įtraukimui į centralizuotai perkamų vaistų sąrašą”, – sakė R.Vaitkienė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.