Nors Europos valstybės meta vis daugiau pinigų ir idėjų kovai su transporto kamščiais didmiesčiuose, prognozės nėra džiuginančios.
Statistika byloja, kad kasmet Senajame žemyne automobilių padaugėja 7-10 procentų, o vidutinis judėjimo greitis krenta 5-7 procentais.
Jeigu transporto priemonių skaičiaus didėjimo tempai ir toliau išliks tokie patys, prognozuojama, jog 2008 metais Europos didmiesčiuose važiuoti greičiau nei 13 km/h bus sudėtinga.
Vokietijoje atlikti tyrimai parodė, kad vidutiniškai vienas vairuotojas per metus kamščiuose praleidžia 60 valandų. Pagrindinės jų priežastys – didelis kelių apkrovimas (88 proc.), avarijos ir kelio remontas (10 proc.) bei oro sąlygos (2 proc.).
Protingesni už žmones?
Paradoksalu, tačiau tie, kurie prisidėjo prie problemos kūrimo – automobilių gamintojai, – dabar iš kamščių gali dar ir uždirbti.
Neseniai Europos Komisijos Viviana Reding Briuselyje pristatė programą „Protingi automobiliai”, kurios vienas iš tikslų yra mažinti kamščių keliamą oro taršą padedant vairuotojams išvengti transporto grūsčių.
Paskelbta, kad Europos Sąjunga, kurios keliuose kiekvienais metais žūva apie 40 tūkst. žmonių, kasmet tyrimams, skirtiems sukurti naujas technologijas, žada skirti po 50 milijonų eurų.
Be kita ko, „protingi” automobiliai turės padėti išvengti kamščių, juos apvažiuojant kitais maršrutais. Taip tikimasi sumažinti oro taršą, kurios viena iš priežasčių ir yra transporto grūstys.
Italai uždraudė mašinas
O kol kas kiekvienas didmiestis su panašiomis problemomis kovoja savaip. Pavyzdžiui, Paryžiaus gyventojai raginami iš automobilių persėsti ant dviračių, o Berlyne tiesiog nutarta platinti kelius ir tiesti naujas gatves.
Italijoje pasielgta drastiškiau – neseniai didžiuosiuose miestuose uždrausta tam tikromis valandomis naudotis asmeniniu transportu. Pavyzdžiui, Romoje nuosavais automobiliais negalima važinėti nuo 10 iki 15 val., Milane – nuo 9 iki 12 ir nuo 15 iki 18 val. Panašūs apribojimai galioja Brešėje, Bergame, Kome.
Kitas sprendimas – mokamų kelių tinklo didinimas. JAV ekonomistai paskaičiavo, kad vien Kalifornijos valstijoje dėl vos 82 kilometrų mokamų kelių kasmet sutaupoma 6 milijonai valandų vairuotojo laiko bei 182 milijonai dolerių.
Teigiama, jog jeigu mokamų kelių nebūtų, kasmet stovėjimas kamščiuose atimtų tiek laiko, kiek 760 000 žmonių darbo diena. Taip išvengiant kamščių sutaupoma 7,5 mln. litrų kuro.
Viename iš Londono priemiesčių eksperimento tvarka pašalinti visus šviesoforai bei kelio ženklai. Jis iš dalies pasiteisino – bijodami partrenkti dviratininką ar pėsčiąjį, ta gatve besinaudojantį lygiomis teisėmis su kitais eismo dalyviais, vairuotojai tapo drausmingesni ir sąmoningesni.
Imkime pavyzdį iš skruzdžių
Mokslininkai tikina, jog būtent to vairuotojams ir trūksta labiausiai. Anot Didžiosios Britanijos Bristolio universiteto biologų, kamščiuose stoviniuoti nenorintys vairuotojai galėtų pasimokyti iš skruzdžių.
Profesoriaus Naidželo Frenkso vadovaujami mokslininkai rado panašumų tarp nepaliaujamai zujančių Eciton burchelli rūšies skruzdėlių ir tūkstančių automobilių vairuotojų, kasdien bandančių kuo greičiau nusigauti į darbą bei namo.
Paaiškėjo, jog skirtingai nei vairuotojai, įvairiausiais būdais bandantys aplenkti kitus, rasti patogesnį aplinkkelį ir užkertantys kelią kitiems, skruzdėlės juda pastoviu greičiu, visada laikosi tos pačios judėjimo krypties ir elgiasi nesavanaudiškai.
„Skruzdėlės stengiasi padėti viena kitai. Viena skruzdėlė nesumanys pasukti į šoną ir taip sugriauti koloną. Iš jų galėtų pasimokyti žmonės, kurie skubėdami ištrūkti iš transporto kamščio tik apsunkina savo ir kitų padėtį”, – teigia N. Frenksas.
Mieste be automobilio?
Vargu ar keliasdešimties mašinų eiles ties Šilutės plento ar Baltijos prospektų žiedais uostamiestyje galime pavadinti kamščiais. Tie, kurie naudoja tokį žodį, greičiausiai nėra matę kilometrinių kamščių, pavyzdžiui, Maskvos gatvėse.
Nepaisant to, ir šiomis eilėmis bei automobiliais apskritai nepatenkintųjų yra. Štai uostamiesčio ekologinis klubas „Žvejonė” Klaipėdoje rugsėjo 16-22 dienomis rengia akciją „Mieste be savo automobilio”.
„Išsiversti be automobilio tikrai galima. Kasdieninėms kelionėms į darbą ar panašiai puikiai tinka ir visuomeninis transportas, ir dviračiai”, – įsitikinęs Giedrius Tumosa, minėtos akcijos koordinatorius. Pats jis automobilio neturi.
Sunku pasakyti, ar taip mąsto daug klaipėdiečių vairuotojų. Bent jau organizuojant pirmąją „Dienos be automobilio” akciją 2002 metais Savivaldybėje atsirado vos pora darbuotojų, tądien išmainiusių automobilius į kitus kelionės darban būdus.