Retas uostamiestyje elgetaujantis nepilnametis dar sėdi ištiesęs ranką ir prašo išmaldos. Lengvų pinigų nebesitikintys Klaipėdos gavrošai ėmėsi veiklos, kartais – ir reketo.
Iš Panevėžio į Klaipėdą prašyti išmaldos atvykęs būsimasis dvyliktokas Tadas (vardas pakeistas. – Aut. past.) „Vakarų ekspresui” pasakojo, esą čia puiki vieta prisirinkti pinigų – nėra konkurencijos.
Kadangi vaikinukas uostamiestyje dar tik dvi savaitės, jis nespėjo pakliūti į pareigūnų akiratį. Pastarieji tikina, kad tokių iš kitur atvykstančių elgetų kaip Tadas uostamiestyje pasitaiko labai retai. Manoma, kad vaikų elgetavimas Klaipėdoje jau pažabotas.
Mama nežino
„Tokių kaip aš Klaipėdoje sutinku labai retai. Prieš tai visą vasarą buvau Palangoje, bet ten mane pradėjo reketuoti, benamiai atėmė pinigus, teko bėgti”, – pasakojo fotografuotis atsisakęs panevėžietis Tadas.
Vaikinas pasakojo gyvenantis su mama ir broliu. Nors šeima neskursta, jis sakė norintis turėti savo pinigų, tad ir sugalvojęs prašyti išmaldos.
„Mamai pasakiau, kad važiuoju į Palangą rinkti butelių, ji ir išleido. Niekada anksčiau nebuvau prašęs išmaldos, tad iš pradžių buvo nelengva. Supratau, kad šiaip sau niekas man pinigų neduos, tad apsimečiau sergančiu – vaikštau taip, lyg viena pusė būtų suparalyžiuota. O kai žmonės nemato, būnu normalus. Visiems sakau tą patį tekstą: „Duokite pinigų, nes jau pusantros dienos nevalgiau”. Kiti žmonės pasišaipo: „Ir vakar jau sakei, kad pusantros dienos nevalgei…” Aš juk neatskiriu, kurių žmonių jau prašiau pinigų, kurių – ne”, – atviravo vaikinas.
Jis tikino, kad daugelis žmonių nešykšti pinigų ir duoda net po 2, ar 5 litus. Kiti pamaitina kavinėje.
„Jei per dieną surenku tik 50 litų – mažai. Kad negaučiau nė lito, nėra buvę. Daugiausiai per dieną surinkau 118 litų”, – sakė elgetaujantis vaikinas.
Jis pasakojo Palangoje miegojęs po balkonu, o Klaipėdoje jį priglaudė sodo namelyje gyvenantis draugas, kuris renka butelius.
„Į rugsėjo 1-ąją nevažiuosiu, dar pasirinksiu pinigų, o pirmadienį – jau į mokyklą. Niekam nesakysiu, ką dariau vasarą… Kodėl nebandžiau ieškotis darbo? Spėsiu dar. Norėjau dar šią vasarą pailsėti”, – sakė kasdien nuo ryto iki pat vidurnakčio išmaldos prašantis Tadas.
Tiesa, susitaupyti daug pinigų jam taip ir nepavyko – Palangoje surinktus pinigus iš jo atėmė, o už uostamiestyje gautas lėšas jis sakė nusipirksiąs mobilųjį telefoną ir keletą drabužių.
„Epidemija” baigėsi
Pastaruoju metu reidus atliekantys Klaipėdos Vaiko krizių centro bei Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistai stebisi, kad neberanda mažųjų elgetautojų įprastose vietose – Teatro aikštėje, Kruizinių laivų terminale, prie restorano „McDonald’s”, prekybos centrų, kavinių.
Tačiau vis dažniau viešose vietose pastebimi įvairiais būdai uždarbiaujantys vaikai. Tvarkingai apsirengę paaugliai kavinių lankytojams siūlo pirkti gėlių, atvirukų, minkštų žaisliukų, kiti gatvėse groja.
Specialistai kol kas neranda bendros nuomonės, kaip reaguoti į šitaip uždarbiaujančius vaikus, tad bent kol kas su jais nekovoja.
„Kartą pajuokavau, kad elgetaujančių vaikų lygis aukštėja”, – pastebėjo turizmo verslo atstovė, bendrovės „Klaipėdos Mėja” vadovė Miglė Holliday.
Anot jos, elgetaujančių vaikų „epidemija” buvo kilusi prieš dvejus metus. „Tuomet pajutę lengvų pinigų skonį į Klaipėdą buvo suplaukę vaikai iš aplinkinių rajonų. Tačiau pakako kelių Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistų reidų ir daugelis jų dingo. Pakakdavo elgetėlių paklausti, kur jų tėvai, nes kai kurie jų buvo ir iš normalių šeimų”, – pasakojo M. Holliday.
Nebeduoda pinigų
Klaipėdos miesto vaiko krizių centro vyriausiasis socialinis darbuotojas Robertas Kavolis svarsto, kad išvaikyti elgetaujančius vaikus padėjo ne tik reidai.
Tiesiog daugelis žmonių patys suvokė, kad vaikui duotam išmalda nieko neišsprendžia. Jis ir kitą dieną vėl sėdi toje pačioje vietoje. Negana to, vaikui daroma žala – jis pratinamas prie tokio gyvenimo būdo.
R. Kavolis džiaugėsi, kad šią vasarą vykusių reidų metu specialistai įprastose landynėse elgetaujančių vaikų nebeaptikdavo, tačiau svarstė, kad jie galbūt ėmėsi kitos taktikos – pradėjo slapstytis. Tad teigti, esą gavrošų Klaipėdoje nebeliko, – būtų neatsargu.
„Stebime tokią tendenciją, kad išmaldos prašančių vaikų gerokai sumažėjo. Man pačiam nėra tekę susidurti ir su gėles, ar atvirukus pardavinėjančiais vaikais. Esu matęs Teatro aikštėje grojančius vaikus. Tačiau net ne visi iš jų prašo už tai pinigų. Kol kas sunku rasti vieną atsakymą, kaip reikėtų su tokiais vaikais elgtis – leisti jiems uždarbiauti, ar ne? Viena vertus, vaikai mokosi amato, tačiau kitas klausimas, kai vaikas perpardavinėja turguje įsigytas gėles. Apie tai diskutuojame su socialiniais darbuotojai, bet klausimas tebėra atviras”, – sakė R. Kavolis.
Elgetos tapo reketininkais?
Klaipėdietė Diana pasakojo, kad praėjusį savaitgalį į svečius atvykę nepilnamečiai giminaičiai iš Mažeikių susidūrė ir su reketuojančiais bendraamžiais.
Į vieną uostamiesčio prekybos centrų užsukusius vaikus pasitiko šiek tiek vyresni normalios išvaizdos berniukai ir pareiškė, kad atvykėliai turintys „susimokėti”. Mažeikiškiams pavyko pabėgti. Tačiau kai kitą dieną jie vėl atėjo į tą patį prekybos centrą, prie jų priėjo jau kiti paaugliai ir vėl reikalavo pinigų.
Nukentėjusių vaikų giminaitė svarstė, kad prekybos centruose veikia nepilnamečių reketininkų gaujos. Tai esą gali būti tie patys buvę elgetos, dabar jau ėmęsi kitokios veiklos.
Policijos pareigūnai sakė kol kas neužfiksavę nė vieno atvejo, kad prekybos centruose nepilnamečiai reketuotų kitus bendraamžius.
„Tačiau juk ne visuomet žmonės praneša. Gali būti, kad buvę išmaldos prašinėtojai pakeitė veiklos profilį, nors mes ir nesame užfiksavę tokių atvejų. Kita vertus, juk buvę 9-12 metų elgetos jau gerokai ūgtelėjo. Išaugę galbūt atsisakė elgetavimo. Ėmėsi kitos veiklos”, – svarstė Klaipėdos policijos Nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos poskyrio viršininkė Violeta Lideikytė.
„Nesugaunamieji”
Pareigūnė pasakojo šiuo metu gerai žinanti 5-6 nepilnamečius elgetas. Jie jau keletą metų prašinėja išmaldos gatvėse, ten, kur vyksta lauko prekyba. Tačiau pareigūnams sugauti juos darosi vis sunkiau, o ir prasmės nelabai yra.
„Anksčiau jie prašydavo maisto, dabar atvirai sako, kad reikia pinigų. Tai jau yra jų gyvenimo būdas. „Atrakcija”. Jie žino mūsų mašinas, pažįsta visus pareigūnas, tad pamatę mus greitai pasislepia. Jų tėvai gyvena vargingai, tad nei policija, nei teismas negali jiems skirti baudų, nes jie vis tiek neturės iš ko mokėti. O parvežti namo vaikai ir vėl pabėga. Užburtas ratas”, – pasakojo V. Lideikytė.