Ramūnas Rudokas:
– Ką labiau myli, ar savo naująjį draugą, ar savo naująjį automobilį „Lexus”?
– Daiktams niekada… – po akimirkos suvokusi, kad yra provokuojama ir apie naująjį draugą: – Savo naująjį draugą? Kas čia? Labai įdomu. Dėl draugo – na, eee, tiek to – klaustukas. O dėl automobilio – daiktams niekada nesuteikiu pernelyg didelės reikšmės. Vairuoju šampano spalvos „Lexus IS 250”. Tai – susisiekimo priemonė. Automobiliams nejaučiu didelės meilės.
– Kada baigsi dainininkės karjerą ir kuo po to užsiimsi?
– Sulauksiu garbaus amžiaus. Tačiau nenoriu sulaukti laiko, kai daugeliui atrodysiu sena ir neįdomi. Kuo užsiimsiu? Galbūt vaikus dainuoti mokysiu.
– Ar norėtum mane pakviesti romantiškam duetui?
– Aišku, būtinai, – kvatojasi.
Stanislovas Buškevičius:
– Ar patinki vyrams? Ir kaip manai dėl ko: dėl savo statuso, dėl proto, dėl išvaizdos ar dėl kai kurių kūno dalių?
– (Pauzė) Ech, tos kūno dalys! Kodėl visi bando tai pabrėžti? Man nelabai patinka, kad taip piešiamas mano portretas. Labai norėčiau patikti dėl visko. Bet negaliu kalbėti už visus: vienam patinku dėl vieno, o kitam – dėl kitko.
– Kada pirmąjį ir paskutinį kartą buvai įsimylėjusi? Ar dabar myli?
– Hm. Mano širdis nuolat šaukia, kažko laukia. Pirmą kartą buvau įsimylėjusi paauglystėje. Ne, tai nebuvo vaikinas iš tos pačios mokyklos. Paskutinį kartą mylėsiu, kai gulėsiu mirties patale. Ar dabar myliu? Taip.
– Dainininkams reikia maivytis scenoje, tačiau kartais jie perlenkia lazdą. Ar junti peržengdama šią ribą? Ar sceninio maivymosi ir vaidybos neperkeli į kasdienį gyvenimą?
– O, siaube! Scenoje – nesimaivoma. Maivomasi prieš veidrodį, bet ne prieš žiūrovus. Stengiuosi dainą „apžaisti”. Tačiau natūraliai, išjausdama, bet nesimaivydama. Scena yra scena, o kasdienis gyvenimas – yra gyvenimas. Vieni gyvenime yra flegmatiški, o scenoje tarsi parako prigrūsti. Arba atvirkščiai. Aš nelabai skiriuosi scenoje ir kasdieniame gyvenime.
Egidijus Sipavičius:
– Ar Tau patinka aukšti ir pražilę vyrai?
– Oo… – supratusi klausimo dviprasmybę juokiasi. – Egidijus Sipavičius man visuomet buvo vyriškumo, vyresnio amžiaus vyro etalonas. Labai džiaugiuosi už jo žmoną. O jei kalbėsime apie aukštus vyrus. Esu mažutė, todėl nenorėčiau vyro krepšininko.
– Ką Tau reiškia svingas?
– Muzikinė pakraipa. Puiki kaip ir džiazas! Mėgstu, myliu ir t.t.
– Ar vis dar sunkiai randi kelią iš parduotuvių?
– Ai, taip, taip, taip… Kartą oro uoste palikau Egidijų saugoti mūsų daiktų ir nuėjau į parduotuvę. Išėjau ir labai ilgam jį palikau vieną. Na, būna taip su moterimis. Esu tipiška moteris, kuri įeina į parduotuvę ir po to labai sunku ją iš ten iškrapštyti. Pasiduodu ne pirkimo, bet ragavimo, tyrinėjimo, apžiūrinėjimo manijai.
Linas Adomaitis:
– Kokios moterų charakterio savybės Tave nervina? Ar randi šių savybių savyje?
– Oi, Linas! Kokios savybės? Kai moteris pradeda zyzti vyrams: nepadarei to, nepadarei ano, kodėl nepadarei, kodėl taip padarei, nueik ten… Neabejoju, kad vyrus tai labai nervina ir jiems sunku tai pakęsti. Tokią savybę aš turiu.
– Žmonės sako, kad esi „nepakeliamo” charakterio. Kaip su Tavo charakterio ypatumais kovoja draugai?
– Draugai? Nieko nežinau. Kokie mano bjaurūs ypatumai? Niekas to nesakė. Yra nesutarimų, prieštaravimų su vienais, kitais. Bet jie gyvena kitaip, nesutampa mūsų gyvenimo supratimas, požiūris.
– Žinau, kad Tau patinka žvejoti. Ar pati užmauni slieką ant kabliuko? Ką dar patinka mauti, numauti ar net apmauti? Ką ir ant ko šiandien užmovei?
– (Kvatojasi). Siaubas! Na, Linai, aš Tau… Jei žvejoju – tik su draugų kompanija. Pati niekada slieko nemaunu. Ir tai būna ne sliekas, o kukurūzas ar dar kas nors.
Labai patinka užmauti ant kojų nailonines kojines. Labai malonus jausmas! Jas patinka ir numauti. Apmauti? Nesu apgavikė ir į apgaulę nelinkusi. O šiandien „užmoviau” ant pakabos suknelę, kuria ketinu pasipuošti per televizijos sezono atidarymą.
P.S. (vienas Violetos RIAUBIŠKYTĖS klausimas sau):
– Čia tai sunkiausias klausimas… Fanai nuolat klausia, Violeta, kada dienos šviesą išvys naujasis albumas?
– Spalio pabaigoje.