„Turiningas ir daugialypis festivalio formatas atveria plačią dvasinę erdvę, skatinančią žvelgti į Lietuvos ir Europos ateitį”, – sveikinimo žodyje devintajam tarptautiniam Thomo Manno festivaliui, menų šventei Nidoje, rašo festivalio globėjas Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus.
Šių metų, devintasis, Th. Manno festivalis vyksta liepos 9-16 dienomis. Jo rengėjai, minėdami 50 metų po Th. Manno mirties, parinko festivalio temą – „Menininkas ir visuomenė”. Festivalio leitmotyvas – ne tik politikų, bet ir menininkų atsakomybė už tai, kas vyksta šiuolaikiniame pasaulyje. Tai jaudino Nobelio premijos laureatą Th. Manną, ne mažiau aktuali ji ir šiandien, kai pasaulio visuomenės bendravimo horizontai plečiasi ir daugėja iššūkių bei pavojų tam bendravimui. Demokratijos plėtra, totalitarizmo ir terorizmo pavojai diskutuojami ne tik politikų forumuose, bet ir menininkų, daugiausia rašytojų, susibūrimuose.
Šiemetinėje festivalio Žodžio programoje žada dalyvauti vokiečių poetas ir prozininkas, leidėjas M. Kruegeris, žymus lenkų kino režisierius K. Zanussis, filosofas, Pilietinės visuomenės instituto bendradarbis M. Adomėnas. Žodžio programos pranešimams ir diskusijoms vadovaus poetas ir vertėjas,Th. Manno kultūros centro Kuratoriumo pirmininkas Antanas Gailius.
Kaip visada, gerai apmąstyta ir sustyguota muzikinė festivalio programa, kurią parengė muzikologės Ona Narbutienė ir Vytautė Markeliūnienė. Jau festivalio atidarymo koncerte liepos 9 d. skambėjo Th. Manno dvasiai artimi Schuberto kūriniai, kuriuos Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje (joje vyks visi festivalio koncertai) atliko „Armonų trio” (smuikas, violončelė, fortepijonas), baritonas I. Misiūra-Tumanov, pianistas D. Kirilauskas.
Liepos 10 d. koncerte skambėjo muzika iš Šveicarijos, kur amžiną poilsį surado Th. Mannas. Šveicarų liaudies dainas,
A. Honeggerio ir O. Schoecko kūrinius šalia jau minėtų I. Misiūros ir D. Kirilausko atliko
klarnetistas A. Taločka, pianistė G. Kondrotaitė ir nuolatinis festivalio dalyvis, kamerinis choras „Aidija” (vadovas R. Gražinis). Tradiciniame lietuvių šiuolaikinės muzikos vakare buvio atliekamas jauno kompozitoriaus R. Motiekaičio kūrinys, parašytas specialiai festivaliui. Lietuviškos muzikos vakaras buvo skirtas kompozitoriaus E. Balsio kūrybai, kurią atliko Čiurlionio kvartetas, I. Armonaitė (smuikas). Pianistės D. Balsytė ir I. aikštytė, choras „Aidija”.
F. Schubertas ir E. Griegas bus pagerbti romantinės muzikos vakare, kuriame dalyvaus svečiai iš Vokietijos – dainininkė V. Rein ir pianistas A. Bauni. Senosios muzikos koncerte skambės renesanso ir baroko epochų muzikiniai kūriniai, atliekami „Vilniaus vokalinio ansamblio”. Amerikiečiai A. Luna (sopranas) ir R. Vingras (fortepijonas) atliks Th. Manno bičiulių T.W. Adorno ir A. Schoenbergo kūrinius. O liepos 16 d.. baigiamajame koncerte muzikuos fortepijoninis duetas R. ir Z. Ibelhauptai bei choras „Aidija”. Tokia įvairi, kelis šimtmečius aprėpianti programa laukia šiemetinio festivalio auditorijos.
Jau pirmąją festivalio dieną Nidos bendruomenės namuose buvo atidaryta unikali XX a. pirmosios pusės vokiečių tapytojų R. Birnstengelio ir G. Gelbkės, buvusių prieškarinės Nidos menininkų kolonijos dailininkų, tapybos, grafikos ir piešinių paroda, surinkta iš privačių Vokietijos kolekcijų. O galerininkų V. ir K. Mizgirių Menininkų namuose Lietuvos jauniesiems dailininkams su savo skulptūromis atstovauja N. Erminas. Th. Manno muziejuje veiks fotografijų paroda „Th. Mannas – menininkas ir pilietis”. Atidarant ją, prof. H. Grebing (Vokietija) skaitė pranešimą apie 1930-1944 m. Nidos visuomenės pilietiškumą, pasireiškusį protestu prieš nacizmą.
Liepos 13 d. prasidės Kino naktys prie švyturio. Bus rodomi du K. Zanussio, taip pat lietuvių dokumentalistės G. Beinoriūtės filmai, žymaus vengrų režisieriaus I. Sabo „Mefistofelis”, pelnęs „Oskarą”.
Anot festivalio vadovo Neringos mero V. Giedraičio, festivalis, kurio dvasiniai akcentai sušildo ir paguodžia žmogų, tapo neatskiriama Nidos dvasinės kultūros dalimi.