Vakar Alytaus Panemunės vidurinėje mokykloje įvykusioje šventinėje miesto mokytojų bendruomenės sueigoje sveikindamas pedagogus artėjančių naujųjų mokslo metų proga miesto savivaldybės meras Vytautas Kirkliauskas kalbėjo, kad rugsėjis į kiekvienus namus atneša jaudulį.
Ragino tobulėti ir saugoti sveikatą
Sueigos pradžioje per 300 miesto mokytojų trankiu šokiu ir skambia daina pasveikino Panemunės vidurinės ir Muzikos mokyklos kolektyvų pajėgos. Dauguma šokių, dainų ir muzikos kūrinių buvo palydėti karštomis ovacijomis.
Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčios klebonas dekanas Arūnas Užupis mokytojams linkėjo gerai vykdyti pareigas, į jaunų ugdytinių širdis įdiegti gėrio troškimą ir pagarbą. Seimo narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas kalbėjo, kad Rugsėjo 1-oji – šventė kiekvienoje šeimoje, ir mokytojus kvietė būti ištvermingus. Alytaus apskrities viršininko pavaduotoja Ona Balevičiūtė siūlė drąsiau sakyti savo nuomonę, dažniau tartis su vadovais, ragino nuolat tobulėti ir saugoti sveikatą.
Palygino atlyginimus
V.Kirkliauskas, apžvelgdamas praėjusių mokslo metų rezultatus, minėjo, kad šalies Seimas birželį priėmė Socialinės paramos mokiniams įstatymą. Kiekvienam mokiniui, kurio šeima gauna mažas pajamas, mokyklai pasiruošti prieš naujuosius mokslo metus iš valstybės biudžeto bus skiriama iki 150 litų parama, prasidėjus pamokoms – nemokamas maitinimas. Pasak mero, miesto savivaldybės taryba nusprendė Šv. Benedikto vidurinę mokyklą nuo rugsėjo 1 dienos pertvarkyti į viešąją įstaigą Alytaus Šv. Benedikto gimnaziją, vykdančią akredituotą vidurinį, pagrindinį ir pradinį ugdymą. Tai antroji gimnazija Alytuje.
V.Kirkliauskas priminė, kad kasmet per 50 proc. miesto biudžeto lėšų skiriama švietimo reikmėms, šiemet duota 53,8 mln. litų, ir ragino jas naudoti veiksmingai, pagal paskirtį.
Jau penkti metai sėkmingai tęsiama miesto savivaldybės ugdymo įstaigų įrengimo, atnaujinimo ir ugdymo aplinkos modernizavimo programa.
„Šiais metais modernizavimo programai įgyvendinti skirta daugiau kaip 5 milijonai litų, o per pastaruosius penkerius metus į Alytaus švietimo įstaigas investuota 28 milijonai litų”, – kalbėjo meras.
Rimta ne tik mokyklos, bet ir valstybės problema V.Kirkliauskas pavadino žalingų įpročių plitimą tarp jaunimo, mažėjantį gimstamumą.
Kalbėdamas apie prioritetines veiklos kryptis miesto vadovas sakė, kad ir toliau būtina gerinti švietimo kokybę, tobulinti ugdymo aplinką, kurti mokymosi visą gyvenimą paslaugų sistemą, diegti profesinio informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemą (AIKOS).
Merui sakant nuo naujų mokslo metų vidutiniškai 12,6 proc. padidėsiant mokytojų atlyginimus, o jaunų, neturinčių patirties – dar daugiau, netoliese sėdintis kol kas vienintelės Alytuje Jotvingių gimnazijos direktorius Kęstutis Miliauskas šių eilučių autoriaus netikėtai paprašė rašiklio, popieriaus lapo ir greitai brūkštelėjo keletą eilučių. K.Miliauskas rašo šmaikščias miniatiūras, kurias vadina paraštėmis. Jas kiekviename numeryje publikuoja šalies pedagogų savaitraštis. Ką tik sukurtą paraštę pateikiame ir „Alytaus naujienų” skaitytojams.
„Kuo norėsiu, tuo ir būsiu”, – dainuoja vaikai. Aš taip pat tapau tuo, kuo norėjau, – mokytoju. Aną kartą pagalvojau, kad būtų gera dirbti notaru ir gauti vidutiniškai aštuoniolika tūkstančių litų per mėnesį!
Tačiau tvirtai žinau, kad Rugsėjo 1-ąją šis noras pradings. Tik viena vis tiek liks neaišku – kaip notarai pajėgia dirbti keliolika kartų daugiau ir sunkiau???”
Jaunas, universitetą ką tik baigęs mokytojas už 18 tarifikuotų savaitinių valandų gauna 1 tūkst. litų popieriuje.
Pažanga ir problemos
Šventinės sueigos dalyviai, išgirdę, kad žodį tars jau vienuoliktus metus dirbantis Švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas, patogiau įsitaisė savo kėdėse – tikėjosi, kad šiemet, kaip ir ankstesniais metais, apie miesto švietimo reikalus jis kalbės vos ne astronominę valandą.
Vakar vedėjas pasakė, kad pranešimas elektroniniu paštu jau išsiųstas į visas 39 ugdymo įstaigas, įsikūrusias 44 pastatuose, ir visi norintieji jį gali perskaityti. „Pažanga”, – garsiai tarstelėjo viena mokytoja. V.Valūnas aptarė keletą, jo nuomone, svarbių klausimų.
Vienas jų – tuštėjančios Alytaus mokyklos. Anot vedėjo, 2006-2007 metais mokinių turėtų sumažėti apie 200, t. y. septyniomis klasėmis. Klasių mažėja ne tik dėl mažo gimstamumo, bet ir dėl to, kad mokyklinio amžiaus vaikai su tėvais išvyksta gyventi į užsienį. Ir dar. Praėjusiais mokslo metais IV Alytaus mokyklų klases baigė 914 mokinių, o šiemet mokyklos slenkstį pirmą kartą ketina peržengti apie 840 pirmokų. Taigi Alytuje darbo gali netekti 3-4 pradinių klasių mokytojai. Tiesa, šie be veiklos nelieka, įdarbinami priešmokyklinio ugdymo grupėse, jiems siūloma persikvalifikuoti, o sulaukusiesiems pensinio amžiaus eiti užtarnauto poilsio.
Kitas klausimas – mokytojai dar per mažai ir neveiksmingai naudoja kompiuterius, kitas modernias ugdymo priemones.
Pasak V.Valūno, šiuo metu Lietuvoje po vidurinės mokyklos ar gimnazijos į aukštąsias mokyklas iš karto stoja per 44 proc., į kolegijas – 28 proc., o į profesines mokyklas – mažiau nei trečdalis abiturientų. Reikėtų, kad iki 2012 metų pusė jaunuolių pirmiau baigtų profesinio mokymo įstaigą ir tik vėliau tęstų mokslus universitetuose ir kolegijose. Beje, V.Valūnas užsiminė, kad keturioliktoji Vyriausybė savo veiklos programoje numačiusi profesinio rengimo centrų, profesinių mokyklų steigėjų funkcijas perduoti savivaldybių taryboms.
Nerengia gyvenimui
V.Valūno pranešime rašoma, kad šalies mokyklas baigusių mokinių kompetencija ypatinga, – jie tikrai daug žino, bet, deja, mažai gali. Taip yra todėl, kad asmeninės vaikų savybės – polinkiai, talentai, nuostatos – mūsų mokyklose niekada nebuvo deramai ugdomos. Informacijai perteikti mokyklos ir toliau skiria daug dėmesio, o tolesniame gyvenime ne mažiau reikalingų kompetencijų beveik neskiepija. Paprasčiau sakant, ugdymo įstaigos labiau rengia brandos egzaminams, bet ne būsimam gyvenimui, o dabartinis ugdymo turinys pernelyg akademiškas. Tiesa, yra ir prošvaisčių. Birželį Švietimo ir mokslo ministerija išleido dokumentą, kuriame numatyta nuo 2007 metų rugsėjo 1 dienos XI-XII klasėse mokymą labiau individualizuoti, pritaikyti mokinių poreikiams, suteikti pasirinkimo laisvės. Tikimasi, kad šios priemonės sumažins mokymosi krūvius, 2009 metų laidos abiturientai, norėdami gauti brandos atestatą, laikys ne keturis, o tris privalomus egzaminus.
V.Valūno nuomone, biurokratizmą mokyklose turėtų sumažinti kuriama Švietimo valdymo informacinė sistema (ŠVIS). Jos paskirtis – teikti ir sudaryti sąlygas gerinti oficialią švietimo būklės informaciją.