Vėžys reformai atsparesnis nei ligoniai

Sergančiųjų daugėja, o onkologinė pagalba Lietuvoje gerokai atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių

Sergamumas onkologinėmis ligomis Lietuvoje didėja, tačiau onkologinė pagalba ligoniams, nepriklausomų ekspertų bendrovės „Health Consumer Powerhouse” duomenimis, gerokai atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių. Vykdant medicinos reformą, buvo sunaikinta gera onkologinės pagalbos sistema. Dabar Lietuvoje likusi tik viena specializuota onkologijos įstaiga – Vilniaus universiteto Onkologijos institutas. Dėl neapgalvotų reformos žingsnių sergantiesiems vėžiu medicinos pagalba tapo sunkiau prieinama, atsirado didžiulės eilės ligonių, laukiančių tyrimų ir konsultacijų.

Nebeliko onkologijos kabinetų

Vilniaus universiteto (VU) Onkologijos instituto direktorius profesorius Konstantinas Povilas Valuckas įsitikinęs, kad vienos specializuotos onkologinės įstaigos Lietuvoje tikrai nepakanka.

„Anksčiau Respublikoje buvo 44 onkologijos kabinetai, kuriuose dirbo specialistai. Šis tinklas buvo sunaikintas. Dabar telikę tik keli tokie kabinetai – Jonavoje, Marijampolėje, – sakė profesorius K.P.Valuckas.

– Pagal dabartinį sveikatos apsaugos modelį šeimos gydytojai turi pastebėti pirmuosius onkologinių ligų simptomus ir laiku nukreipti pacientą pas specialistus, kurie skirs tyrimus ir gydymą. Tačiau, man atrodo, kad šeimos gydytojams tai padaryti gana sudėtinga, nes vėžys – klastinga liga, o šeimos gydytojai – barbės devyndarbės, turintys galybę darbų. Be to, vėžiu sergantieji noriau bendrauja su specialistu, kuris išmano šį reikalą, nei su bendrosios praktikos gydytoju”.

Profesoriaus K.P.Valucko nuomone, šeimos gydytojai bent kartą per metus turėtų gilinti savo onkologines žinias, susipažinti, kas naujo šioje srityje, kaip dirba specializuotos onkologinės įstaigos.

Kauno medicinos universiteto (KMU) Onkologijos klinikos gydytoja onkologė Edita Juodžbalienė tvirtina, kad dabar baigiantys medicinos studijas šeimos gydytojai gauna pakankamai žinių apie onkologines ligas, jų diagnostiką.

Sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas čia problemų neįžvelgia. Jis mano, kad Lietuvos kaimų ir miestų gyventojams prieinama kvalifikuota medikų pagalba, nes šeimos gydytojų siuntimų pas gydytojus specialistus skaičius neribojamas.

„Šeimos gydytojui ar gydytojui specialistui įtarus onkologinį susirgimą rajonų onkologiniuose kabinetuose jau taikomi šiuolaikiški tyrimo metodai, – tvirtina R.Turčinskas. – Siekiant sumažinti eiles laukiantiesiems tyrimų ir konsultacijų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų steigėjams siūlome prailginti diagnostikos kabinetų darbo laiką, o specialistams atlikti visą darbą pagal nustatytus Medicinos normos reikalavimus. Vėžio profilaktikos programos, apmokamos ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, jau davė pirmuosius rezultatus”.

Lemtinga kiekviena diena

Gyvenantys provincijoje sergantieji vėžiu skundžiasi, kad onkologinė pagalba jiems sunkiau prieinama.

„Kai susirgusi vėžiu pirmą kartą atvažiavau į Kauno onkologijos ligoninę, mane priėmė tą pačią dieną. Ir vėliau beveik niekada nereikėdavo laukti eilėse. Sergantiesiems vėžiu tai labai svarbu, nes šiai ligai gali būti lemtinga kiekviena uždelsta diena, tačiau ligoninę prijungus prie Klinikų situacija pasikeitė – mano likimo žmonės, sutikti prie gydytojų kabinetų, skundžiasi, kad pirmo vizito pas onkologą teko laukti po savaitę ir ilgiau”, – pasakojo Prienų rajone gyvenanti Aldona.

Didžiųjų onkologijos centrų specialistai gydo sergančiuosius piktybiniais navikais, vėliau juos stebi vietos gydytojai. Anksčiau tuo rūpindavosi rajoninių poliklinikų onkologai. Kai jų nebeliko, tai turi atlikti šeimos gydytojai arba apylinkių terapeutai, kurie privalo išmanyti piktybinių navikų vystymosi eigą, metastazavimo kelius, gydymo komplikacijas, skausmo malšinimo principus. Pavyzdžiui, Kėdainių asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (buvusioje poliklinikoje) anksčiau dirbo onkologas, o dabar tik periodiškai atvažiuoja iš Kauno konsultuoti. Onkologo neturi ir Kaišiadorių bei kitos rajonų poliklinikos.

VU Onkologijos instituto direktorius profesorius K.P.Valuckas įsitikinęs, kad, kasmet daugėjant vėžinių susirgimų, vienos specializuotos onkologinės įstaigos Lietuvai per mažai. Reikia bent dviejų.

„Situacija labai grėsminga: vien pernai užregistruota per 16 tūkstančių naujų vėžio susirgimų, – sakė profesorius K.P.Valuckas. – Būtinos bendros pastangos – ne tik onkologų, ir reikia sprendimų, kurie užtikrintų onkologiniams ligoniams pagalbą tokią, kokią gauna susirgusieji Vakarų šalyse. Negalima sakyti, kad ta kryptimi nieko nedaroma, pastangos tikrai matyti, tačiau daug abejonių sukėlė Kauno onkologijos ligoninės prijungimas prie Kauno medicinos universiteto klinikų”.

Sveikatos apsaugos ministras R.Turčinskas informavo, kad Vyriausybės kanceliarija pasitelkė konsultantus Kauno onkologijos ligoninės prijungimo prie Kauno medicinos universiteto klinikų vertinimui. Sudaryta darbo grupė, kuri pateiks pasiūlymus, į kuriuos bus atsižvelgta.

Sveikatos apsaugos ministras R.Turčinskas į klausimą, ar pakanka Lietuvai specializuotų įstaigų – onkologijos centrų, atsakė: „Vėžinius susirgimus gydo įvairių specialybių gydytojai. Lietuvos gydytojų rengimas ir specialybių pavadinimai yra suderinti su Europos Sąjungos specialybėmis. Specialistai-onkologai chemoterapeutai ir onkologai radioterapeutai dažniausiai gydo vėžiu sergančius specialiais vaistais bei radioterapiniais metodais ir dirba universitetų ir apskričių ligoninėse bei specializuotuose centruose”.

„Onkologinis gydymas, tyrimas reikalauja šiuolaikinės medicinos įrangos, kurios rajonuose nėra. Be to, onkologinių ligų gydymas – komandinis darbas: ligos sunkios, komplikacijų daug, gydymas intensyvus, agresyvus. Todėl tai neišvengiamai turi būti daroma onkologijos centre”, – teigė E.Juodžbalienė.

Prevencinių programų nauda

Dažniausias moterų onkologinis susirgimas – krūties vėžys. Lietuvoje per vienus pastaruosius metus užregistruota 1308 nauji susirgimo atvejai, Kauno apskrityje – 308. Vyrai dažniausiai serga prostatos vėžiu. Pasak gydytojos E.Juodžbalienės, vis daugiau onkologinių ligų diagnozuojamos ankstyvosiose stadijose.

„Pastarųjų metų aktyvi propaganda paskatino moteris kreiptis į gydytojus vos pajutus pirmuosius neryškius simptomus”, – sakė E.Juodžbalienė.

VU Onkologijos instituto direktorius profesorius K.P.Valuckas pažymėjo, kad Sveikatos apsaugos ministerijos finansuojamos trys prevencinės profilaktikos programos: gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio ir priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos duoda neblogus rezultatus.

„Einama gera kryptimi. Vis dažniau vėžys diagnozuojamas pradinėse stadijose. Jei Sveikatos apsaugos ministerija rems profilaktikos programas, tai tokios tendencijos išsilaikys. Mes nieko naujo neatrandame: pasaulyje seniai taip daroma, ir pas mus buvo galima seniai tokias programas diegti”, – sakė profesorius K.P.Valuckas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.