Operacija be pjūvio

Tiesiosios žarnos auglius šalinant endoskopiniu metodu sumažėja komplikacijų rizika, ligonis nejaučia skausmo ir greičiau pasveiksta

Sergamumas piktybiniais tiesiosios žarnos navikais pastaraisiais metais sparčiai auga. Daugėja žmonių, kuriems diagnozuojami ir gerybiniai šios lokalizacijos augliai. Anksčiau jie buvo šalinami atliekant sudėtingas chirurgines operacijas, darant didelius pjūvius. Jau trečius metus Lietuvoje sėkmingai taikomas naujas gydymo metodas – transanalinė endoskopinė mikrochirurgija.

Šis metodas sukelia mažiau komplikacijų, įgalina pašalinti auglį nepaliekant vėžinių ląstelių, ligoniui mažiau skauda, jis trumpiau guli ligoninėje, nelieka randų. Tačiau būtina sąlyga – laiku kreiptis į gydytojus. Užleistais atvejais, kai navikai yra dideli, tenka griebtis įprastinių chirurginių operacijų.

Ligoninėje praleido tris dienas

Panevėžietis Vytautas Biskis nė iš tolo nepriminė sunkaus ligonio, kuriam ką tik buvo atlikta operacija. Jis jautėsi visiškai sveikas, nors tik prieš dieną transanalinės endoskopinės mikrochirurgijos (TEM) būdu buvo išoperuoti du gerybiniai tiesiosios žarnos augliai. Vyras vaikščiojo koridoriuje, skaitė laikraščius prie stalelio palatoje. Gulėti jam nesinorėjo, nes juk nieko neskaudėjo.

„Tuoj po operacijos, tą pačią dieną vaikščiojau. Ir, svarbiausia, nejutau jokio skausmo. Galėjau gerti, o kitą dieną ir valgyti leido. Tik keletą dienų reikėjo vengti sunkaus maisto“, – pasakoja ligonis. Rimtai susirgęs jis tikina pirmą kartą gyvenime, ir ši operacija jam pirmoji.

Septyniasdešimtmetis vyriškis į medikus kreipėsi po to, kai išmatose pastebėjo kraują. Nusprendė nedelsti, nors ir nėra labai malonu, kai reikia atlikti tiesiosios žarnos tyrimus, nepatogu prieš gydytojus, jautiesi suvaržytas. Bet juk sveikata svarbiau, mąstė jis.

Šeimos gydytojas nusiuntė pas proktologą, o šis paciento tiesiojoje žarnoje aptiko du, laimė, dar nedidelius augliukus.

Jų pašalinti rekomendavo vykti į sostinę, Vilniaus universiteto ligoninę (VUL) Santariškių klinikas. Tai vienintelė įstaiga ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, kur tokie ligoniai operuojami endoskopiniu metodu.

„Kai man pasakė, kad rado augliukus ir teks juos pašalinti, labai išsigandau. Bijojau skausmo, kad būsiu visas supjaustytas. Taip pat nerimavau, kad gal tai vėžys. Tačiau prieš operaciją pakartojus tyrimus paaiškėjo, kad auglių yra net trys ir jie nepiktybiniai. Šįsyk man pašalino du auglius, o trečią žada šalinti po kelių mėnesių“, – aiškino V.Biskis.

Jį operavęs VUL Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centro gydytojas Valdemaras Jotautas sakė, kad operacija pavyko gerai, du augliai pašalinti sėkmingai. „Kai žaizdos sugis, pacientas turės pas mus vėl atvykti. Atliksime kontrolinius tiesiosios žarnos tyrimus. Jei viskas bus gerai, pašalinsime ir trečią auglį“, – aiškino chirurgas.

Operuoja trimatėje erdvėje

Minimalios invazijos transanalinės endoskopinės mikrochirurgijos operacijos pasaulyje pradėtos daryti prieš 23 metus. Šią metodiką sukūrė vokiečių profesorius Gerhardas Buesas. Atliekant diagnostinius tiesiosios žarnos tyrimus rektoskopu, jam kilo idėja sukurti panašų aparatą, kuriuo būtų galima radikaliai šalinti navikus.

Jis subūrė mokslininkų grupę, kuri per trejus metus tokį aparatą sukūrė. Tada Buesas atliko pirmąją transanalinę endoskopinę mikrochirurginę operaciją. Nuo to laiko šis metodas labai plačiai naudojamas daugelyje pasaulio šalių. Lietuvoje pirmąkart tokia operacija atlikta prieš trejus metus, VUL Santariškių klinikoms įsigijus reikiamą įrangą.

Nuo to laiko atlikta 100 operacijų. Pasak V.Jotauto, TEM naudojamos tiesiosios žarnos gerybiniams ir mažos rizikos, neišplitusiems piktybiniams navikams šalinti, chroniškoms tiesiosios žarnos opoms gydyti, atliekant tiesiosios žarnos susiaurėjimo po įvairių operacijų korekciją, stabdant kraujavimą iš tiesiosios žarnos ir kt.

Gydymas pigiau kainuoja

„Labiausiai šios operacijos pranašumus pajunta ligoniai. Jie nepatiria beveik jokio skausmo, greičiau pasveiksta. Tą pačią dieną prabudę po operacijos keliasi, pradeda vaikščioti. Kitą dieną jau gali gerti skysčius, valgyti, o dar po paros išvyksta į namus. Po operacijos nelieka randų, rečiau nei po įprastų chirurginių intervencijų pasitaiko komplikacijų“, – aiškina V.Jotautas.

Kol kas alternatyvos TEM operacijoms gydant gerybinius auglius ir mažos rizikos vėžį tiesiojoje žarnoje nėra. Tai dar viena minimaliai invazinė operacija, kurių pilvo chirurgijoje dėl naujausių technologijų naudojama vis daugiau. Nors įranga kainuoja brangiai (rektoskopas ligoninei atsiėjo 280 tūkst. litų), jo nauda akivaizdi, nes išgydyti ligonį daug pigiau kainuoja. Po įprastų atvirų chirurginių operacijų ligoniui tenka gulėti ligoninėje mažiausiai dešimt dienų, o įvykus komplikacijoms, – keletą savaičių ir dar daugiau.

Kasmet VUL Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centras sulaukia vis daugiau ligonių, kuriems reikalingos TEM operacijos. Ir ne vien dėl to, kad daugėja sergančiųjų. Per konferencijas, tobulinimosi kursuose, iš straipsnių medicininėje spaudoje gydytojai sužino apie tai, kad jos atliekamos jau ir Lietuvoje ir apie tokią galimybę informuoja savo pacientus.

Siunčia vis daugiau ligonių

„Gali būti, kad dalis ligonių, kuriems galėtų padėti šios operacijos, mūsų ligoninės ir nepasiekia, tačiau jų tikrai nėra daug. Kur kas didesnė bėda, kad mūsų šalyje dar pakankamai dažnai diagnozuojami tik užleisti ligos atvejai. Žmonės kenčia, kol gali, nesikreipia į medikus, neieško pagalbos. Dalis to nepadaro dėl to, kad gėdijasi parodyti gydytojui intymias savo kūno dalis. O paskui jau būna per vėlu, tenka daryti įprastą chirurginę operaciją su dideliu pjūviu“, – tikina gydytojas.

Gerėjant diagnostikai operacijų bus atliekama dar daugiau. Paklaustas, ar nereikia Lietuvai įsigyti daugiau tokių aparatų, V. Jotautas atkreipia dėmesį, kad remiantis kitų šalių sergamumo tiesiosios žarnos navikais statistika, vienas operacinis rektoskopas patenkina apie 5 mln. gyventojų poreikius.

Jo vertinimu, atliekant TEM keliose gydymo įstaigose, ligonių srautai išsisklaidytų, retai operuojant chirurgams bus sunku įgyti ir išlaikyti reikiamus įgūdžius, gali suprastėti operacijų kokybė, padaugėti komplikacijų. Be to, kai sveikatos apsaugai taip trūksta lėšų, būtų pernelyg didelė prabanga nepamatuotai mėtyti pinigus.

Šiuo metu VUL Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centre TEM metodika operuoja du gydytojai – centro vadovas profesorius Kęstutis Strupas ir chirurgas V.Jotautas. Abu jie stažavosi Vokietijoje. Mokytis teko ilgai, nes šios operacijos yra specifinės, nepakanka įgūdžių, kurie įgyjami operuojant kitais metodais.

Tik atlikus jų kelias dešimtis pajunti, kad jau gali šalinti ir didesnius navikus. Iš pradžių ir instrumentai kliūva, „špaguojasi“, sunku juos suvaldyti. Operuoti šiuo metodu mokosi ir dar vienas centro gydytojas.

Atlieka prevencijos funkciją

V.Jotautas sako, kad transanalinė endoskopinė mikrochirurgija atlieka ir onkologinių susirgimų prevencijos funkciją. Ankstyvas tiesiosios žarnos gerybinių auglių, vadinamųjų adenomų, šalinimas užkerta kelia išsivystyti piktybiniams navikams.

Tiesiosios žarnos augliai pradinėse ligos stadijose beveik neturi jokių simptomų. Dažniausias ir pagrindinis jų požymis – kraujo pasirodymas tuštinantis. Vos tik tai pastebėjęs žmogus turi kuo skubiau kreiptis į chirurgą ar proktologą. Šis, atlikęs tyrimus, nustatys diagnozę.

Paprasčiausias tyrimas – tyrimas pirštu. Juo aptinkama net 50 proc. tiesiosios žarnos navikų. Atliekama ir daugiau tyrimų – rektoskopija, transanalinė endosonoskopija, prireikus, magnetinis branduolinis rezonansas, kompiuterinė tomografija ir kt.

„Didžiausia problema, kad šeimos gydytojai, į kuriuos pirmiausiai kreipiasi ligonis, kai kada, dėl žinių trūkumo, numoja į tai ranka, neatlikę jokių tyrimų, nenusiuntę pasikonsultuoti su specialistu, nusprendžia, kad tai – hemorojus ir gydo žmogų tabletėmis, žvakutėmis. O liga tuo tarpu progresuoja“, – aiškina pašnekovas.

Kitas dalykas, kad trūksta specialistų, proktologų, todėl pas juos sunku patekti, tenka ilgai laukti eilėse. O tiesiosios žarnos vėžys plinta. Vakarų šalyse jis užima 2-3 vietą pagal sergamumą ir trečią vietą pagal mirtingumą nuo piktybinių navikų. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 600 naujų tiesiosios žarnos vėžio atvejų.

„Sulaukęs 45-50 metų amžiaus kiekvienas žmogus, kuriam rūpi jo sveikata, turėtų profilaktiškai pasitikrinti, ar jo tiesiojoje žarnoje nėra polipų, adenomų. Laikui bėgant iš jų formuojasi piktybiniai navikai. Statistika rodo, kad 10 – 20 proc. perkopusių 60 metų ribą žmonių tiesiojoje žarnoje randamos adenomos“, – ragina gydytojas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.