Indus plauti ir šveisti vonią rekomenduojama tik su guminėmis pirštinėmis
Plačiai išreklamuotų valymo priemonių, skalbimo miltelių bei indų ploviklių galima pamatyti net atokiausioje kaimo parduotuvėlėje. Dideliuose miestų prekybos centruose įvairiaspalvėmis buitinės chemijos pakuotėmis nustatytos ilgos lentynų eilės. Ima atrodyti, kad visa tai taip pat nepavojinga, kaip vos už kelių metrų esančiose lentynose išdėstyti maisto produktai. Kaip yra iš tiesų?
Lietuvoje nebetikrinama
Klystate, jei manote, kad tiek užsienyje, tiek Lietuvoje pagamintas buitinės chemijos priemones kas nors nešališkai ir periodiškai ištiria. Gamintojas turi paisyti galiojančio reglamento ir pats garantuoti, kad būtų atitinkama jo reikalavimams.
Visoje Europos Sąjungoje galioja tie patys reikalavimai, todėl vis dažniau ant pakuočių neberasime nurodytos šalies gamintojos, nebent užsispirsime iššifruoti tai iš brūkšninio kodo. Pamąstyti yra apie ką: jei apie produkto efektyvumą vartotojas gali susidaryti savo nuomonę, tai apie poveikį sveikatai ir taršą gamtai informacijos niekur negaus.
„Dar prieš kelerius metus, kai reikėjo registruoti į Lietuvą įvežamą buitinės chemijos produkciją, mes matydavome dokumentus ir žinojome, kokia jų sudėtis. Lietuvai įstojus į ES tokio reikalavimo nebeliko. Mes tegalime samprotauti, nes nebeturime jokių duomenų. Net to paties prekinio ženklo ir pavadinimo valymo priemonės ar skalbimo miltelių sudėtis per kelerius metus gali pakisti. Gamintojai savo produktus nuolat tobulina”, – sako Valstybinio aplinkos sveikatos centro Profilaktinės toksikologijos skyriaus viršininkas Saulius Majus.
Jis neabejoja, kad Lietuvoje nerasime nė vieno autoritetingo specialisto, kuris vertintų buitinės chemijos poveikį žmogui bei aplinkai, minėdamas prekių ženklus.
„Jei tokių ir buvo, tie buvo pamokyti. Kiekvienas gamintojas siekia įrodyti, kad jų priemonės yra nuostabios.
Kelių žinybų pastangomis mums pavyko pasiekti, kad sudėtis į Lietuvą įvežamos produkcijos etiketėse būtų nurodyta ir tinkamai žymimas gaminių pavojingumas”, – sako S.Majus.
Juo efektyvesnė, juo labiau reikia saugotis
Nevertėtų baimintis, kad visa buitinė chemija, be kurios šiandien nebeapsieinama, yra grynas nuodas ar ekologinė bomba. Prekybininkai nerizikuoja prekiauti pačia prasčiausia ir galinčia daug problemų sukelti produkcija, todėl stengiasi ją įsigyti iš patikimesnių gamintojų. Tačiau visos chemiškai aktyvios priemonės daro poveikį žmogui, nors, kaip sakoma „leistinose ribose”.
„Vartotojams patarčiau kartu su valikliais pirkti ir gumines pirštines. Jas mūvėti reikėtų ne tik valant klozetus ar šveičiant aptaškytas riebalais ar kalkių nuosėdomis sienas, bet ir plaunant indus. Dar svarbu laikytis gamintojų instrukcijų ir naudoti tą priemonę tik tam, kam ji skirta. Vienas poveikis bus, jei, pavyzdžiui, tualetui skirta valymo priemone, neatsukdami dangtelio, siauru antgaliu paskleisime sunkiai prieinamoje vietoje, ir visiškai kitas, jeigu ta pačia priemone šepečiu trinsime sienos plyteles”, – sako S.Majus.
Apsitaškius aktyvia valymo priemone, nukentės ne tik drabužiai, gali nudegti ir oda. Ypač atsargiai reikėtų elgtis su priemonėmis, kurių sudėtyje yra chloro. Jei patalpa nedidelė, jos durys uždarytos, o ventiliacija prasta, galima apsinuodyti chloro dujomis. Tas pats gali atsitikti ir tuomet, kai chloro turinti priemonė maišoma su kita, chloro dujos tuomet taip pat išsiskiria.
Juo efektyvesnė valymo priemonė, juo ji pavojingesnė, nes yra didesnės koncentracijos. Ypač atsargiai reikėtų elgtis su orkaičių ir vamzdynų valikliais.
Šveitimo priemonėse gali būti ne tik chemiškai aktyvių komponentų, bet ir abrazyvinių dalelių. Paviršiai nusišveičia labai puikiai, tačiau tik tam kartui. Glazūruotų plytelių, vonios ar kitoks paviršius yra pažeidžiamas, nors to gali ir visai nesimatyti, todėl ateityje visi nešvarumai tik dar labiau kibs.
S.Majaus teigimu, skalbimo milteliai su fermentais gali sukelti alergiją per kvėpavimo takus, todėl geriau pirkti skystus, nors jie brangesni. Skirtingus žmones skirtingai gali veikti tos pačios medžiagos, todėl pastebėjus nors menkiausią diskomfortą verta įsigyti kitokių skalbimo miltelių. Jei nuo skalbimo miltelių žmogus pradeda dusti ar kosėti, tai juos pakeisti kitais vertėtų nedelsiant.
Pasinaudota senelių patirtimi
Aplinkosaugos informacijos centro Vilniuje duomenimis, Lietuvos prekybos centruose beveik nėra ekologiniais ženklais pažymėtų ne maisto produktų.
Prieš kelerius metus ūkinė bendrija „Mėta” skelbė išmokusi įveikti riebalus be cheminių medžiagų. Nieko naujo išradinėti, tiesą sakant, nereikėjo. Pasinaudota dar mūsų tėvų ir senelių patirtimi – jiems įveikti riebalus padėdavo garstyčios. Įmonės technologai receptą patobulino – garstyčias sumaišė su putoklio, vaistinio augalo, šaknies ekstraktu.
Šis indų ploviklis, jo autorių teigimu, tausoja rankas, ant indų nepalieka jokių chemikalų pėdsakų, kurių neįmanoma išvengti naudojant cheminius ploviklius. Gamintojai tikino, kad riebaluotus paviršius ekologiškasis ploviklis nuplauna lygiai taip pat švariai, kaip ir cheminiai – jo riebalų skaidymo geba siekia 4 balus, tuo tarpu pagamintų iš cheminių medžiagų – 5. Tačiau kodėl to indų ploviklio parduotuvių lentynose nėra iki šiol?
„Ekologišką indų ploviklį „Garstuką” esame užpatentavę ir pasirengę pateikti mūsų vartotojams. Juo itin domisi žmonės, kurie dėl įvairių priežasčių negali vartoti sintetinių valymo priemonių. Prekyboje šio produkto nėra dėl labai paprastos priežasties: nors visa augalinė žaliava, įeinanti į „Garstuko” sudėtį, yra sertifikuota kaip ekologiška ir ją galima naudoti maisto produktų gamybai, Lietuvos ekologiško sertifikavimo tarnyba „Ekoagros” neleido šio ne maisto produkto žymėti savo ženklu”, – sako „Mėtos” vadovas Mindaugas Vyskupaitis. Sertifikavimo tarnybos atsisakymo motyvas paprastas – esą nėra tokio punkto baziniuose standartuose.
„Mus nukreipė į Aplinkos ministeriją, kuri savo ruožtu pasiūlė kreiptis į specialią cheminę laboratoriją, kuri nustatytų, kad šiame ploviklyje nėra uždraustų cheminių medžiagų. Mes nusprendėme nejuokinti pasaulio ir nekompromituoti ir taip jau susikompromitavusių mūsų valdininkų: nebeieškojom, to ko nėra ir gamta neįdėjo. Tiesiog nepatingėjom perskaityti visą informaciją ir radom išaiškinimą apie ne maisto produktų ženklinimą, kuriame dar prieš dvejus metus pateiktas išaiškinimas, kad perdirbimo ir priežiūros standartai neapsiriboja maistu. Produktų gamyba pagal 6 straipsnį gali būti sertifikuojama kaip ekologiška neatsižvelgiant į galutinio produkto panaudojimą. Jau antri metai negalime gero produkto pateikti prekybai, nors investuotos didžiulės lėšos, nupirkti indeliai, atspausdintos etiketės”, – neslepia apmaudo M.Vyskupaitis.