Lietuvos radijo ir televizijos vadovai kratosi bet kokių pataisų šios įstaigos darbą reglamentuojančiame įstatyme
Rudenį politikai vėl grįš prie kai kurių Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) reguliavimo reikalų. Bus svarstomi pasiūlymai įstatymais stabdyti LRT komercializavimą, nustatyti kai kuriuos reikalavimus jų vadovams, atskirti nacionalinį transliuotoją prižiūrinčios tarybos finansavimą nuo visos LRT finansavimo.
Tuo tarpu dabartinis LRT vadovas politikų puoselėjamus planus vadina nešiuolaikiškais ir necivilizuotais.
Gina etninę kultūrą
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Dalia Teišerskytė parengė ir įregistravo kelias pataisas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme.
Šiose pataisose, be kita ko, numatyta, kad LRT turi propaguoti ir saugoti nacionalines kultūros ir meno vertybes, propaguoti ir puoselėti etninę kultūrą. „Laidose turi būti nenusižengiama tradicinėms tautos vertybėms, šeimos institucijai”, – rašoma projekte.
D.Teišerskytė neigia, kad tokios pataisos gali užtverti kelią kai kuriems komerciniams projektams, transliuojamiems LRT kanalais. Anot jos, etninės kultūros projektai turi būti įgyvendinami paraleliai su komerciniais. „Etninė kultūra yra visos tautos kultūros pagrindas. Nepažindamas tikrųjų vertybių žmogus, ypač jaunas, niekada netaps visavertis valstybės pilietis. Būtent todėl įstatyme ir būtina atkreipti dėmesį į etninės kultūros puoselėjimą”, – įsitikinusi parlamentarė.
Antra vertus, ji pripažino, kad įstatymo projektą rengti paskatino „nevyriausybinių organizacijų nusiskundimai, kad LRT nevykdo savo misijos, programų tinklelis neatitinka LRT pavestų uždavinių”.
Ragina atskirti finansavimą
D.Teišerskytės parengtame projekte taip pat numatyta, kad aukščiausias LRT valdymo organas – Taryba turi būti finansuojamas atskirai nuo viso nacionalinio transliuotojo. „Atskirdami finansavimą, išlaisvinsime LRT tarybą nuo LRT administracijos priklausomybės”, – įsitikinusi politikė.
Iš Prezidento, Seimo ir kai kurių nevyriausybinių organizacijų deleguotų asmenų sudaryta taryba renka LRT generalinį direktorių ir jo pavaduotojus, kitus nacionalinio transliuotojo vadovus, tvirtina programų tinklelius, LRT koncepciją, prižiūri administracijos veiklą. Tačiau tarybos veikla finansuojama iš bendro LRT biudžeto, kurį skirsto LRT administracija.
Be to, D.Teišerskytė siūlo įstatyme nustatyti, kad visi LRT vadovai – generalinis direktorius, jo pavaduotojai, televizijos, radijo, komercijos direktoriai – privalo „turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą”.
Anot parlamentarės, „vadovaujant tokiai reikšmingai institucijai, ypatingai svarbus yra vadovo intelektas, užsienio kalbų mokėjimas, dvasinių ir tautinių vertybių suvokimas, platus ir visapusiškas išsilavinimas, kurį galima įgyti universitetinėje mokslo įstaigoje”. Būtent todėl, jos nuomone, LRT vadovais turi būti skiriami tik tie, kurie turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
D.Teišerskytės pasiūlytas projektas bus svarstomas rugsėjo 10 dieną prasidėsiančioje Seimo rudens sesijoje.
Supeikė projektą
LRT generalinis direktorius Kęstutis Petrauskis supeikė Seimo liberalės pasiūlytą projektą. Jis leido suprasti, kad šios pataisos nereikalingos, nes gali apriboti visuomeninio transliuotojo sąlyginę laisvę.
„Kelia nuostabą, kad liberalams priklausanti politikė siūlo tokius nešiuolaikiškus, necivilizuotus projektus”, – „Kauno dienai” sakė K.Petrauskis.
Jis tikino, kad LRT Taryba nėra priklausoma nuo administracijos, nes kiekvienų metų pradžioje pati nusistato savo biudžetą iš bendrų nacionaliniam transliuotojui skiriamų asignavimų. „Be to, mus tikrinusi Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad visa įstaiga turi būti finansuojama iš vienos biudžeto eilutės, turėti vieną buhalteriją, o ne atskiras Tarybai, administracijai, kiekvienai LRT programai, techniniam centrui ir panašiai”, – sakė LRT generalinis direktorius.
Kalbėdamas apie įstatyminį reikalavimą LRT vadovams turėti aukštąjį išsilavinimą, K.Petrauskis teigė: „Gal toks reikalavimas ir būtų pagrįstas, bet kita vertus, ne tik aukštojo mokslo diplomas lemia žmogaus kvalifikaciją, sugebėjimą gerai atlikti vieną ar kitą darbą”.