Moteris, jau keletą kartų nukentėjusi nuo vagišių, sako, kad tikėtis teisingumo – nusikaltėlius pamatyti už grotų, susigrąžinti dingusius daiktus ar už juos gauti kompensaciją – beviltiška.
To neneigia ir policininkai. Anot jų, vagys niekada neatlygina žalos, nebent būtų surastas pavogtas daiktas arba vagišius turėtų dievobaimingus tėvelius, pasiruošusius atsilyginti už atžalos paklydimus. Tačiau taip būna labai retai.
Domino dokumentai
Vasario pabaigoje į Klaipėdos rajone, atokioje vietovėje, esantį mokytojos Nidos šeimos namą įsibrovė vagys.
„Išdaužę langą ir į vidų patekę vagišiai namus tiesiog nusiaubė. Vaizdas toks, lyg būtų siautėję neblaivūs vandalai: visi daiktai išmėtyti, net sekcija buvo nuversta ir sulaužyta”, – sakė pašnekovė.
Kadangi dingusių daiktų vertė buvo nedidelė, moteris ir jos šeima abejojo, ar reikia apie tai, kas įvyko, pranešti policijai. Jau anksčiau buvę apvogti žmonės svarstė, ar verta į namus prisikviesti pareigūnų, kurie pusdienį landžios po būstą su juodais milteliais, vėliau prašytis iš darbo bei vaikščioti į pokalbius komisariate. O galiausiai išgirsti, jog nusikaltėliai nerasti arba nepakanka įrodymų juos nuteisti.
Tačiau šį kartą mokytoja parašė pareiškimą policijai. Vėliau paaiškėjo, jog ji pasielgė gerai, mat kitą dieną sutvarkiusi daiktus moteris pastebėjo, jog dingo jos pasas. Tą pačią dieną apie dokumento dingimą pranešta Migracijos tarnybai.
Nepaisant to, po kelių mėnesių Nidą pasiekė netikėta žinia – bankas, kuris neva padėjo jai lizingo būdu įsigyti apie 9 tūkst. Lt vertės plazminį televizorių ir kitą aparatūrą, susidomėjo, kodėl nemokamos mėnesinės įmokos.
Paaiškėjo, jog ir negaliojančiu mokytojos pasu kažkas sugebėjo pasinaudoti.
„Įsivaizduojate, į kokią situaciją esu patekusi. Neaišku, ar man kas nors atlygins nuostolius, o čia pinigų dar tikimasi ir iš manęs”, – sakė Klaipėdos rajono gyventoja.
Ji su baime laukia, ar negaus naujų bankų pranešimų – esą sukčiai galėjo spėti įsigyti ir dar ką nors.
Turi dirbti už grotų
Anot mokytojos Nidos, po ilgų klajonių po teisėsaugininkų kabinetus ji supratusi, kad dėl to, jog vagys ir sukčiai lieka nenubausti, kalti ne policininkai.
„Vagišiai yra surandami, atvedami į teismą, o teisėjas juos paleidžia. Esą jei pas vagį nerasta dingusių daiktų, nėra jo kaltės įrodymo. Su kokiu ūpu po to dirbti policininkams?” – klausė moteris.
Jos manymu, už grotų patekę nusikaltėliai turėtų ten priverstinai dirbti, kol atlygins nuostolius nukentėjusiesiems. Antraip nusikaltėlių Lietuvoje tik daugės.
„Prieš kelerius metus buvo pavogtas mūsų automobilis, vėliau radome jį sudegintą. Policija nustatė, jog mašina pasivažinėjo nepilnametis, kitą dieną turėjęs teisme išklausyti nuosprendį dėl kelių nusikaltimų. Jam nebuvo ko prarasti – žinojo, jog teks sėsti už grotų, tad nusprendė dar pasilinksminti. Įstatymus išmanantis „žulikas” padegė mašiną, kad neliktų rankų antspaudų. Teismas jo kaltės neįrodė, nes „įrodymai” sudegė, – piktinosi pašnekovė.
Nuostoliai dėl sudegintos mašinos Nidos šeimai taip ir nebuvo atlyginti.
„Kodėl niekas nešneka apie nuo vagių nukentėjusių žmonių patirtą žalą? Kas kompensuos moralinę traumą? Aš ir mano šeima savo namuose pasijutome nejaukiai. Vaikas iki šiol bijo pirmas grįžti į namus”, – sako Nida.
Vagys – nemokūs
Policininkai atsisako komentuoti teismų darbą. Jie tik tvirtina viena – vagys nuostolių niekada neatlygina.
Kelis dešimtmečius vagišius gaudęs kriminalistas sako, jog per jo darbo metus nepasitaikė atvejų, kai nusikaltėliai būtų atlyginę nukentėjusiųjų patirtą žalą.
Anot jo, šioje srityje „dirbantys” nusikaltėliai neturi sukaupę jokio turto, oficialiai nedirba, tad nėra ką konfiskuoti.
Senas policijos vilkas mano, kad bent dalies nuostolių atlyginimo galima tikėtis tik iš geranoriškai nusiteikusių jaunų įtariamųjų tėvelių. Šie, norėdami nuo gyvenimo už grotų apsaugoti savo vaikus, kartais sumoka už jų paklydimus.