Neretai galima išgirsti, kad Portugaliją apibūdina trys F raidės – futbolas, fatima ir fado. Tačiau portugalų jaunimas sako, kad trečiosios F šriftą galima ir sumažinti. Bet apie viską iš pradžių.
Fado – portugalų siela
Fado portugališkai reiškia lemtis. Taip vadinasi ir tradicinė portugalų muzika. Nors žiūrint iš Lietuvos atrodo, kad visi pietuose gyvenantys yra temperamentingi, garsiai šneka, daug šoka ir dainuoja, tačiau portugalai skiriasi nuo ispanų ar italų. Taip pat skiriasi ir jų muzika. Tradicinė muzika fado apdainuoja ne šventes ir džiaugsmą, o grožį ir liūdesį.
Pažvelgus į dainų tekstus gali susidaryti įspūdis, kad jie tokie patys, kaip daugumos lietuviškų. Dainuojama apie meilę be atsako, ilgesį ir mirtį: kodėl tu mane palikai, kur tu išėjai? Žiūriu visur, kur buvome drauge, tačiau dabar tavęs ten jau nėra…
Tačiau neužtenka išsiversti teksto, fado reikia ir išgirsti. O Portugalijoje sakoma, kad jei klausytojų akyse nepasirodo ašaros, vadinasi, prastas fado atlikėjas.
Fado yra bene seniausia tradicinė miesto muzika pasaulyje. Vis dėlto nuomonių, kaip Fado paplito Portugalijoje, o pirmiausia Lisabonoje, yra ne viena.
Kai kurie mano, kad fado į Lisabonos gatveles atplukdė imigrantai iš Afrikos XIX amžiuje. Kiti įsitikinę, kad fado gimė vandenynuose, kuriais plaukiojo namų išsiilgę portugalų jūreiviai ir žvejai.
XX amžiaus pradžioje fado buvo galima išgirsti visuose darbininkų rajonuose, tavernose ir bordeliuose. „Fadistai” pradėdavo dainuoti dienai einant į pabaigą, o gatvės aidėdavo iki vėlaus vakaro. Dabar fado barų pilna kiekvienoje mažesnėje gatvelėje – ir turistams vilioti, ir vyresnio amžiaus portugalams aplankyti.
Fado dainininkės netektis – visuotinis gedulas
Nors fado gali atlikti ir vyrai, ir moterys, tačiau labiau mėgstami moterų atliekami kūriniai. Juodai apsirengusi, pečius šaliu apsigobusi dainininkė stovi priešais muzikantus ir bendrauja su jais gestais ir veido išraiškomis. Tokių buvo ne vienas, bet visų laikų žymiausia fado atlikėja laikoma Amalia Rodrigues, pardavusi milijonus albumų visame pasaulyje. Dar ir šiandien Amalia vadinama legenda, fado deive ir karaliene. Rodrigues yra pasakiusi – tai ne aš dainuoju fado, tai fado dainuoja mane.
Nors dabar ne vienas atlikėjas perdainuoja Amalios dainas, tačiau kritikai sako, kad nei vienas nedainuoja taip, kaip dainavo Amalia.
„Fado jos rankose buvo kaip juodos rožės, kvepiančios aistra, bet duriančios savo ilgais ir aštrias spygliais. Atrodė, kad Amalia vieną pauostydavo, nuo kitos nukraujuodavo, tačiau visos rožės buvo jos”. Šiuos žodžius man pacitavo vienas senyvas portugalas, savo darbo kabinete laikantis visus Amalijos Rodrigues albumus, kurių aš taip greitai net negalėjau suskaičiuoti.
Dainininkė karjerą pradėjo dokuose, kur dar būdama maža mergaitė kartu su mama ir seserimi pardavinėjo vaisius, nuobodų darbą paįvairindama dainomis. Jau paauglė ji buvo garsenybė, o sulaukusi devyniolikos rengė koncertus visame pasaulyje.
1999-aisiais, mirus Amalijai, Portugalijos ministras pirmininkas paskelbė trijų dienų gedulą. Tai tik dar kartą įrodo, kaip svarbu portugalams yra fado.
Be „saudade” nebus fado
Portugališko žodžio „saudade” atitikmens nei lietuvių, nei anglų kalbose nėra. Tai ir nostalgija, ir neišsikildžiusios svajonės, ir liūdesys.
Bevaikštant Portugalijos sostinės gatvelėmis, ką ten vaikštant, tiesiog lipant aukštyn žemyn laiptukais, nes Lisabona – vienos kalvos, ir skaitant skelbimus apie fado, mane užkalbino fado baro savininkas Franciskas: „Čia tik nuotraukos, bet palauk, išgirsi, išspaus ir tau ašaras. Tačiau jei klausydama fado muzikos, nepajusi „saudade”, tai nėra tikrasis fado. Fado negali apibūdinti žodžiais, kaip pavyzdžiui, Amerikos bliuzo, Argentinos tango ir graikų muzikos. Jei klausytojai supras, kad dainininkas pats neišgyvena to, ką dainuoja, jie gali net nutraukti pasirodymą”.
Vis dėlto Franciskas pripažino, kad paskutiniais metais jo barą lanko tik turistai ir jo amžiaus žmonės. O Franciskas jau perkopė pusės amžiaus ribą.
Tradicijos skiedžiamos popsu
Šiandieninis jaunimas gerbia fado, tačiau negalima sakyti, kad yra labai juo sužavėti. Ne vienas sutiktas jaunesnio amžiaus portugalas tikino nei karto nebuvęs fado bare, nors jų Lisabonos gatvelėse ne vienas. Jiems atrodo, kad fado klausosi tik jų seneliai ir juo viliojami turistai. Einant pagrindine senamiesčio gatve pro įvairiausių garsų kratinį – akordeonas, šunų lojimas, fleita, žmonių šurmulys, magnetofonas, klykiantys vaikai – prasimuša ir Amalijos dainos. Pasirodo, pačiame gatvės viduryje stovi vagonėlis, kur vietinės muzikos ištroškę turistai gali nusipirkti įvairiausių fado kompaktinių diskų.
Pardavėjas Nuno Pinheiro pasakoja, kad ir jis pats nėra buvęs fado bare, nes ten dainuojamos tik senos dainos. O tuo metu pro vagonėlį žvaliai pražygiuoja pensinio amžiaus vyras, po pažastim pasikišęs portfeliuką, melodingai į taktą traukiantis kartu su Amalia.
„Taip, čia tai visai normalu. Vakare jis dar turbūt nueis į barą ir dar garsiau užplėš, – nusišypsojo Nuno, – bet man labiau patinka šiuolaikinis fado”.
Fado paprastai atlieka vyras arba moteris, o jiems pritaria du gitaristai, vienas grojantis portugališka, o antrasis – klasikine gitara, Portugalijoje vadinama viola. O šiuolaikinis fado, kaip sako Nuno, praskiestas popsu. Pastaraisiais metais fado atlikėjai pritaikė pianino, smuiko ir akordeono garsus. Naujojo fado atlikėjų karta, kokie, kaip Misia, Cristina Branco ir Mariza, stovi ant skiriamosios linijos tarp tradicijų ir populiariosios muzikos. Misia, vasaros pradžioje lankiusis Lietuvoje, net yra įrašiusi dainą su Stingu.
Iš Portugalijos kilusi dainininkė Nelly Furtado, jau laimėjusi ne vieną muzikinį apdovanojimą ir daugybei nominuota, tikina, kad jos kūryboje taip pat yra dalis fado.
„Mano motina dainavo bažnyčios chore ir ten buvo viena moteris grupėje, turėjusi labai stiprų „fado” stiliaus balsą. Ji dainavo labai panašiai, kaip Amalia Rodrigues. Nemanau, kad turiu bent kokias „fado” dainininkės balso stygas, tačiau galbūt šiek tiek šio stiliaus išgirsite dainoje „Try”. Pabaigoje, kai aš dainuoju tikrai garsiai ir dramatiškai, tai ateina iš „fado”, nes tai – labai aistringa muzika..”
Taigi nors senasis, tradicinis fado jaunimo netraukia taip, kaip jų tėvus ir senelius, tačiau fado muzika atgimsta dabartinių populiarių dainininkų kūryboje.
Sudomino… Idomu būtų išgirsti šią muziką…