Prieš dvejus dar nebuvusi lygiaverte priešininke stipriausioms pasaulio komandoms, Kinijos rinktinė Japonijoje parodė kitą veidą
Pasaulio vyrų krepšinio čempionatą baigė dar viena rinktinė – Kinijos, kurią treniruoja lietuvis Jonas Kazlauskas. Vakar aštuntfinalio dvikovoje kinai 64:95 pralaimėjo Graikijai ir pasitraukė iš tolesnės kovos.
Kinijos rinktinė, regis, savo šlovės valandos tikisi sulaukti Pekino olimpinėse žaidynėse. Kryptingas darbas, pasirengimas, šios šalies federacijos požiūris ir gerėjantys komandos rezultatai rodo, kad einama teisingu keliu.
Kinijos krepšinio federacija šį pavasarį paprašė J.Kazlausko, kad jis apsispręstų, su kuo nori dirbti – su jų šalies nacionaline komanda, ar su klubu. Lietuvis ryžosi atsisakyti darbo Pirėjo „Olympiakos” komandoje ir iki Pekino žaidynių liko dirbti su Kinijos rinktine.
Azijos čempionai užduotis įvykdė
J.Kazlauskas su žmona Otilija šeštadienį Saitamoje stebėjo ir Lietuvos – Italijos dvikovą. Nors Kinijos rinktinės vyriausiasis treneris negalėjo reikšti savo emocijų, jo žmona labai džiaugėsi savo šalies komandos sėkme.
– Treneri, kokia užduotis pasaulio čempionate buvo keliama Kinijos rinktinei? – „Kauno diena” pasiteiravo J.Kazlausko.
– Turėjome patekti į aštuntfinalį ir džiaugiamės, kad tai pavyko. Jeigu mums pavyko laimėti paskutiniuoju metimu prieš Slovėniją, turėjome įveikti ir Puerto Riką, vadinasi, buvome verti įveikti grupės barjerą.
– Kaip vertinate pasaulio čempionato pirmąją dalį?
– Ne tiek daug varžybų mačiau – tik D grupės, kurioje žaidėme, ir keletą C grupės, kai rengėmės kovai su Graikija. Mūsų grupėje JAV komanda buvo be konkurencijos. Ji iš anksto turėjo pirmąją vietą. Likusios penkios kovojo dėl likusių trijų kelialapių į aštuntfinalį. Tad situacija buvo nelengva.
Keletą rungtynių labai gerai ir galingai žaidė Senegalas.
Mūsų likimas sprendėsi paskutiniuoju metu mače su Slovėnija. Bet teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad žaisdami su Puerto Riku pralaimėjome laimėtas rungtynes. Šiame mače buvo ir negerų teisėjų sprendimų, kurie mūsų atžvilgiu neigiamai pakeitė varžybų eigą. Mūsų grupėje tokių atkaklių dvikovų buvo ir daugiau, taip Italijai pralaimėjo Puerto Rikas.
Grupė buvo tikrai pajėgi, vyko neblogo lygio kovos.
Kiek mačiau ir žinau, tas pats buvo ir C grupėje, kurioje žaidė lietuviai.
Tik A ir B grupėse pagrindinėms komandoms buvo lengviau, ten keturios pirmosios rinktinės buvo žinomos iš anksto. Panama bei Venesuela pagal savo žaidimo lygį nesudarė konkurencijos kitiems.
J.Mingas – pusė komandos
– Ar galima sakyti, kad pusę jūsų komandos sudaro vienas Jao Mingas?
– Taip, drąsiai galima sakyti, kad daug kas priklauso nuo jo. Turėjome daug problemų pasirengimo metu, nes su Jao sužaidėme tik trejas draugiškas rungtynes, ir pirmose dvejose jam buvo limituotas laikas – iš pradžių negalėjau jam leisti žaisti ilgiau kaip 20 minučių, po to – 25.
Antrasis pagal svarbą mūsų žaidėjas Van Žiži taip pat buvo traumuotas ir žaidė tik vienerias rungtynes neišsigydęs traumos. Todėl mūsų pasirengimas pasaulio čempionatui buvo nevisavertis – koks čia pasirengimas, jeigu jame nebuvo dviejų svarbiausių žaidėjų?
Dar vienas komandos žaidėjas Li Nanas išvis nedalyvauja pasaulio čempionate, jam atlikta artroskopinė kelio operacija. O jis dviejuose paskutiniuosiuose turnyruose – olimpinėse žaidynėse ir Azijos čempionate – buvo antras žaidėjas po Jao Mingo.
Kinija dar neturi tiek krepšininkų, kad galėtų lyderius kuo nors pakeisti. Mes negalime remtis 11-12 žaidėjų, kaip kai kurios kitos komandos. Dažniausiai remiuosi 6-7, daugiausia – 8 krepšininkais. Lyderių traumos labai skausmingai atsiliepia komandai.
Rengiasi Pekino olimpiadai
– Nepaisant to, kad trūksta žaidėjų, Kinijos rinktinė žaidžia vis geriau?
– Savo žaidėjams bandau išaiškinti tokį dalyką – didžiausias mūsų laimėjimas yra tai, kad pagaliau kaunamės lygiai beveik su visais varžovais.
Prisiminkime Atėnų olimpiadą – mes patekome į aštuonetą, bet mums tuomet pasisekė, nugalėjome Naująją Zelandiją ir serbus, kai labai gerai sužaidė Jao Mingas. Bet kitose rungtynėse mes negalėjome varžovams pasipriešinti – mus 20 taškų sudaužė Lietuva, per 30 – Ispanija, Italija, Argentina.
Dabar mes iki rungtynių pabaigos priešindavomės visiems varžovams. Italus „paleidome” blogai sužaidę tik tris minutes, o šiaip kovėmės kaip lygūs su lygiais. Tai ir yra mums svarbiausia. Kai su varžovais kovoji kaip lygiavertis priešininkas, tuomet gali analizuoti savo žaidimą ir toliau eiti į priekį.
Pasaulio čempionatas Kinijos komandai yra vienas iš pasirengimo etapų Pekino olimpiadai.
Įžaidėjui trūksta patirties
– Kokį įspūdį Jums palieka Lietuvos rinktinės žaidimas Japonijoje?
– Nedaug mačiau pasaulio čempionate rungtyniaujančią Lietuvos rinktinę, todėl negalėčiau komentuoti jos žaidimo. Iš to, ką mačiau, krito į akis dažnos lietuvių klaidos.
Mano manymu, Lietuvos rinktinė taip dažnai klysta tik dėl to, kad neturi patyrusio įžaidėjo. Kol kas neteko daug matyti žaidžiantį Mantą Kalnietį – tik šiandien su italais ir truputį per Eurolygos varžybas. Tai – gabus ir perspektyvus vaikinas, bet jam kol kas sunku vadovauti komandai.
Matau, kad jos lyderiai nori „traukti” derinius į savo pusę – Macijauskas nori, kad komanda žaistų per jį, Songaila ar Kleiza nori, kad deriniai būtų jiems daromi. Kadangi Kalnietis dar yra jaunas, jis klauso jų, negali tokiems žaidėjams griežtai pasakyti: „Ei, apsiramink, dabar žaisime taip arba taip”. Komandai labai svarbu, kaip įžaidėjas sugeba ją išnaudoti.