Sėkmės receptai – ir iš Biblijos

Antanas Sireika tiki – pasaulio čempionato aštuntfinalyje nugalėti italus lietuviams padėjo ir Dievas.

Į Japoniją atsivežęs Bibliją mūsų šalies krepšinio rinktinės treneris šeštadienį po pergalės 71:68 prieš Italijos rinktinę net neskubėjo užsirūkyti tradicinės cigaretės.

Nors varžybų pabaiga buvo kaip reta audringa, A.Sireikai nereikėjo dūmo nusiraminti – palengvėjimą teikė žinojimas, jog peržengtas vienas svarbiausių barjerų šiose planetos pirmenybėse.

Nesėkmės aštuntfinalyje atveju komandai čempionatas būtų pasibaigęs tą pačią dieną.

Todėl treneris, šiaip nemėgstantis suvedinėti sąskaitų, vis dėlto neslepia, kad žingsnis į stipriausių aštuonetą tapo atsaku jo nedraugams Lietuvos krepšinio visuomenėje. Jų, sako A.Sireika, netrūksta. Bet kas jie – treneris nutyli.

Tačiau apie kitus turnyro Japonijoje niuansus rinktinės strategas su „Lietuvos rytu” kalbėjo be užuolankų.

* * *

Apie atgarsius iš Lietuvos. „Aš net nelendu į internetą skaityti, ką apie mus rašo Lietuvoje.

Bet draugai skambina ir klausia: kas ten pas jus darosi, ar tikrai neturite smogiamojo penketo?

Visiems skeptikams galiu atsakyti – mes jo neturėsime ir rugsėjo 3-iąją (tądien baigiasi planetos pirmenybės. – Red.), bet mums bus gerai.

Jaučiu slogų užnugarį. Kažkodėl yra tokia mintis, kad visi nori mano atsistatydinimo. O gal mes net iškovosime aukščiausius apdovanojimus, ir aš pasakysiu, kad atsistatydinu.

Nes man nemalonu tai, kokius girdžiu atgarsius. Turėtume jausti paramą, o kritikos sulaukti už nesėkmes. O dabar svarstomi kažkokie variantai, kai viskas gerai baigiasi”.

Apie pergalę aštuntfinalyje. „Laimėdami prieš italus pateisinome Lietuvos žmonių lūkesčius, nes visi iki šiol dar prisimename Atėnų olimpiadą. Revanšas įvyko”.

Apie nusiteikimą kovai. „Prieš aštuntfinalį nuteikinėjau vyrus taip: arba išlošime, arba savo kojomis neišeisime iš tų rūmų. Mums jėgų neturi likti.

Sakiau rinktinės vadovams – būkite pasiruošę išnešti vyrus, nes jie patys nesugebės”.

Apie dramatišką mačo pabaigą. „Čia – tas atvejis, kai eini žmogus gatve, paslysti ir lygioje vietoje nusilauži koją. Susikuriame problemų, bet būtent dėl kovingumo patys jas išsprendžiame”.

Apie rezultatą išlyginti galėjusius tris baudos metimus. „Kai Macas prasižengė – tiksliau, teisėjai sušvilpė, o ar ten baudavo, ar ne – neaišku, žiūriu – laikrodyje dega 0,6 sek.

Pamačiau, kaip Kęstas (Kemzūra) susigriebęs už galvos nubėgo į patį suolelio galą. O man kažkodėl atėjo mintis: „Ramiai, viskas bus gerai, neįmes baudų”.

Apie rinktinės žaidimą. „Pasakysiu, kad pasiekėme aukštą žaidimo lygį, jeigu žaisime rugsėjo 3-iąją ir ne dėl kokių nors kitų vietų” (tądien numatytos dvejos varžybos – finalas ir mačas dėl 7-8 vietų. – Red.).

Apie Arvydo Macijausko gerėjančią formą. „Mano toks principas – žaidėjus reikia vertinti pirmiausia kaip žmones ir jais tikėti.

Buvo kritikos, jog A.Macijauskas aikštėje neranda vietos. Aš tikėjau, kad jis sužais, kai bus svarbus momentas.

Manau, jis lūkesčius pateisino, nes išties nebijo užsikrauti ant savęs didžiulės naštos”.

Apie emocijas per šeštadienio varžybas. „Kelis kartus keikiausi, rėkiau labai griežtai, nes tai buvo rungtynės va bank: arba – arba.

Buvau pasiruošęs atiduoti save ir sakiau: jei jūs negalite padaryti, gal į aikštę reikia eiti mums, treneriams?

Per pirmą ir antrą kėlinį net nesurinkome po keturias pražangas, o tas 12-as numeris (Richardas Masonas Rocca. – Red.), kuris vienintelis iš italų baudas meta tik 30 proc. taiklumu, pataikė 6 iš 7 dvitaškių.

„Nespėjau, treneri”, – teisinosi žaidėjai.

„Nespėji, nereikia eiti į aikštę”. Tokius dalykus aš retai pasakau. Šiandien sakiau”.

Apie tai, kaip pavyko sustabdyti Italijos rinktinės snaiperius Marco Belinelli (9 taškai) ir Gianlucą Basile (0). „Nenoriu nieko išskirti, visi pasiaukojamai dirbo, ginantis nebuvo didelių klaidų.

Mūsų aukšti žaidėjai padėjo mažesniems. Sakėme: jei matote, kad nespėjate pasikeisti po užtvaros, didelis tegul šoka prieš metantį.

Geriau gaukime iš po krepšio arba ten prasiženkime negu leiskime įmesti tritaškį”.

Apie poilsį prieš ketvirtfinalį. „Dvi laisvos dienos – labai gerai. Kai per penkias dienas sužaidi ketverias rungtynes, poilsis reikalingas kaip oras – ir galvai, ir kūnui”.

Apie aukštesniąsias jėgas. „Per aštuntfinalį Dievas buvo su mumis. Turiu atsivežęs Bibliją.

Ir ne šiaip sau atsivežęs, o paskaitau.

Apmaudžiai pralaimėjome turkams ir graikams. Buvau užtikrintas – trečias kartas nemeluos”.

Apie savo sprendimus varžybų metu. „Trenerio darbą galima lyginti su dailininko arba poeto. Jis turi būti truputį trenktas ir turėti įkvėpimo, pasitikėjimo.

Ateina mintis, taip ir darai. Kodėl – gali pasakyti tik paskui paanalizavęs”.