Su Klaipėda besigiminiuojančių ir kitų užsienio miestų vardais pavadintose gatvėse gyvenantys miestiečiai prašo valdančiųjų čia nesivežti užsienio delegacijų, nes tokiu atveju jiems tektų raudonuoti iš gėdos.
Klaipėdiečių nuomone, iš Liubeko, Debreceno ar Reikjaviko atvykę svečiai, pamatę jų miestų garbei pavadintas gatves, tikrai nenudžiugtų.
Tuo metu uostamiesčio Savivaldybės administracijos atstovai teigia su Klaipėda susigiminiavusių miestų delegacijoms tų gatvių ir taip nerodantys. Tiesa, visai ne todėl, kad gėdytųsi.
Reikjaviko gatvė
Vienas mūsų skaitytojas paskambinęs į redakciją papasakojo, kaip jis, padėjęs savo parašą padėkos akcijai „Lietuva-Islandija 2006”, staiga susimąstė, jog Reikjaviko gatvė, kurioje pats ir gyvena, atrodo tiesiog apgailėtinai.
Vyriškiui darosi graudu žiūrint į išsiklaipiusias šaligatvio plyteles ties „Smeltės” vidurine mokykla, ir jis miesto valdžios atstovų prašo vieno – jei kada nors į Klaipėdą užsuktų delegacija iš Islandijos, Reikjaviko gatvės jai nerodyti. Nes kitaip iš gėdos norėsis skradžiai žemę prasmegti.
Tolimosios Islandijos sostinė Reikjavikas nėra Klaipėdos miestas partneris. Dar praėjusio dešimtmečio pradžioje pervadindama tuometinę Konstitucijos gatvę į Reikjaviko, Klaipėda išreiškė savo padėką Islandijai, kuri 1991-aisiais pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę.
Vienas girtuoklėlis, praeidamas banguotu Reikjaviko gatvės šaligatviu, suklupo net kelis kartus. Jauna moteris su aukštakulniais bateliais atsargiai žengė žingsnį po žingsnio, apeidama išvirtusias šaligatvio plyteles.
Reikjaviko gatvėje jau daug metų gyvenanti Elena Vilčinskienė sako, kad kreivi šaligatviai – didžiausia gatvės piktžaizdė.
„Eidamas gali koją išsisukti, – tvirtino klaipėdietė. – Ir tas pavadinimas – Reikjaviko – man nepatinka. Kam reikia vadinti užsienietiškais vardais, juk savų turime užtektinai. Be to, žodis nelengvai ištariamas.”
Liubeko gatvė
Liubekas – vienas iš keturių Vokietijos miestų, su kuriais yra susigiminiavusi Klaipėda. Lietuvos uostamiesčio ir Liubeko draugystė tęsiasi nuo 1990-ųjų, o 2002 metais Liubeko prezidentui Peteriui Oertlingui už nuopelnus Klaipėdai netgi buvo suteiktas garbės piliečio vardas.
Tačiau pietinėje miesto dalyje esančios Liubeko gatvės gyventojai, skirtingai nuo Liubeko prezidento, pasigenda Klaipėdos valdžios dėmesio.
„Mūsų gatvei labai trūksta žalumynų, medelių, krūmų. Laimei, negražią išdegusią žolę trumpai nupjovė, bet ir dabar pasižiūrėti nėra į ką. O tarpai tarp šaligatvio plytelių apžėlę, nesutvarkyti, – sakė Elena Narmontienė. – Be to, jau nežinia kiek metų šalia kelio stovi tas žalias „barakas” – statybininkų būdelė liko dar iš tų laikų, kai statė mūsų namus. Kitas „trobas” išvežė, o šitą kažkodėl paliko.”
Vis dėlto moteris pastebi ir gerų dalykų. Anot jos, šiame kvartale saugu, net vėlyvu metu nebaugu eiti, kaimynai draugiški vieni kitiems.
Debreceno gatvė
Vengrijos miestas Debrecenas yra vienas seniausių Klaipėdos miestų partnerių – su juo bičiuliaujamasi jau nuo 1989-ųjų.
„Tvarkinga mūsų gatvelė, bet kuo nusipelnė mums tas Debrecenas, neįsivaizduoju, – svarstė Debreceno gatvėje gyvenantis ponas Stanislovas. – Tarybiniais metais tai gal ir turėjo kokios reikšmės, o dabar – kažin. Aš esu už lietuviškus pavadinimus, juk turime tokių gražių.”
Į Klaipėdą užsukančioms Vengrijos delegacijoms galima parodyti nebent šį Debreceno ir Klaipėdos miestų draugystės ženklą
Tiesa, anot Stanislovo, Debreceno gatvėje 31 stovi vienas gražiausių Klaipėdoje namų – renovuotas penkiaaukštis yra pavyzdys visam kvartalui.
Tuo metu Irinai Greičienei ramybės neduoda išlaužytos vaikų žaidimo aikštelės bei automobilių prigrūsti kiemai.
„Pažiūrėkite į šį vaiką, – moteris pamoja į mažą mergaitę, atsisėdusią ant smėlio dėžės krašto. – Šis vienišas vaikas viską pasako. Nebėra net normalių smėlio dėžių, kur vaikai galėtų žaisti, nebėra sūpynių, karstyklių. Vaikai neturi kur žaisti, o seneliai neranda suoliuko, kur galėtų prisėsti, pasišnekučiuoti. Tokio bendravimo tarp kaimynų, kaip seniau, nebėra.”
Mogiliovo gatvė
Mogiliovas (Baltarusija) ir Klaipėda partnerystę įtvirtino 1997 metais.
Gyventojai piktinasi, kad priešais Mogiliovo gatvės 14 namą esančios senosios Bandužių kapinaitės yra labai apleistos. Tvora išlaužyta, prišiukšlinta.
Taip pat gyventojai širsta, kad jų kiemuose šiukšlės virsta lauk iš konteinerių. Be to, prie konteinerių pristatyta senų fotelių ir sofų, į kurias pogulio neretai įkrinta valkatos, o komunalininkai vis nesiteikia šio šlamšto išgabenti.
Vis dėlto pripažįstama, kad apskritai Mogiliovo gatvėje yra gana švaru, be to, ją jau kelinti metai puošia gražūs gėlynai.
„Mano tėvai gyvena Baltarusijos mieste Breste, tai ten irgi švaru ir tvarkinga, visai kaip ir čia, – teigė Irina Učerenko, gyvenanti gretimoje Kuncų gatvėje. – Bet ką naktimis išdarinėja jaunimas, negaliu suprasti – pažiūrėkit, vėl išdaužė autobusų stotelės stiklą.”
Čingdao gatvės neturėsime
Klaipėdoje dar yra Liepojos, Karlskronos gatvės bei Karlskronos aikštė, bet kažkodėl nėra Kudžio (miestas Japonijoje) ar Čingdao (Kinijos Liaudies Respublika), Čerepoveco (Rusija) ar Klivlendo (JAV) garbei pavadintų gatvių. Iš viso Klaipėda turi devyniolika miestų partnerių ir per 400 skirtingų pavadinimų gatvių.
Žymių žmonių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija pastaraisiais metais Klaipėdos gatvėms nebesuteikia miestų vardų. Kai kurie pavadinimai, anot komisijos nario, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus darbuotojo Sauliaus Karaliaus, yra dar sovietmečio palikimas.
„Naujų gatvių senamiestyje neatsiranda, nebent miesto pakraščiuose. O nukišti į miesto pakraštį nesinori, negražiai atrodo. Tuomet jau geriau draugystę pažymėti kitomis priemonėmis”, – teigė istorikas.
S. Karalius pabrėžė, kad gatvių pavadinimai turi būti aiškūs ir visiems suprantami, tad nieko keista, jog Klaipėdoje nėra, pavyzdžiui, Čingdao gatvės. Be to, jo nuomone, užsienio miestų vardais pavadintos gatvės galėtų būti kur nors vienoje vietoje, o ne išsibarsčiusios po visą miestą.
„Šiemet nelabai blizga visos miesto gatvės, – pastebi S. Karalius. – Tačiau gyventojams reikėtų ne tik piktintis, bet ir patiems prisidėti, kad jos būtų sutvarkytos.”
Nėra ką rodyti
Anot Savivaldybės administracijos Tarptautinių ryšių ir turizmo skyriaus vedėjo pareigas laikinai einančio Liutauro Kraniausko, iš užsienio delegacijų kol kas dar nebuvo sulaukta pageidavimų pamatyti, kaip atrodo jų miestų garbei pavadintos gatvės.
Savivaldybės atstovai tokiomis ekskursijomis svečių negaišina, nes, anot L. Kraniausko, vizitų darbotvarkės ir taip būna labai įtemptos. „Delegacijos paprastai atvyksta turėdamos konkretų tikslą, pavyzdžiui, aptarti kokį nors bendrą projektą”, – teigė valdininkas.
Anot laikinojo Ekonomikos ir strategijos departamento direktoriaus Ričardo Zulco, tokios gatvės yra tolokai nuo miesto centro, kita vertus, ten ne kažin ką yra rodyti. Galima pažiūrėti nebent Klaipėdos ir Debreceno miestų herbus, kurie prieš kelerius metus buvo atnaujinti.
Klaipėdos vardą savo gatvėms yra davę ir kai kurie užsienio miestai.
R. Zulco žiniomis, Klaipėdos gatvę turi Liepoja, be to, šiame Latvijos mieste anksčiau veikė ir „Klaipėdos” prekybos centras. Švedijos mieste Karlskronoje yra Klaipėdos aikštė. Manheimas (Vokietija) turi ne gatvę, o Klaipėdai skirtą paminklą. Kitokių įamžinimo ženklų yra ir kituose miestuose.