Savą valiutą platinančios bendrovės pokštauja ir vilioja klientus.
Lietuvos valstybės simbolis litas naudojamas linksminti vakarėlių svečius ir skatinti prekybą.
Į apyvartą milijoniniais tiražais jau tris mėnesius leidžiami vadinamieji „eurolitai”.
Besišypsantys lakūnai
Perdarytų pinigų era Klaipėdoje prasidėjo po viešbučio „Radisson SAS” Klaipėdos filiale surengto vakarėlio.
Jame buvo platinamos milijono dolerių kupiūros su tuo metu viešbučio direktoriumi dirbusio Givio Churdzilavos atvaizdu.
Labiausiai išgarsėjo perdirbtas dešimties litų banknotas, sukurtas muzikinės grupės „Biplan” dešimties metų sukakties proga.
Jis nuo tikrosios kupiūros skyrėsi tik tuo, kad vietoj S.Dariaus ir S.Girėno atvaizdų įdėti keturi besimaivantys grupės nariai, o apačioje vietoj „dešimt litų” parašyta „Biplan dešimt metų”. Ant „banknoto” liko užrašas „Lietuvos bankas”, Lietuvos banko valdybos pirmininko parašas, pinigo serija.
Šaržuota dešimties litų kupiūra pavadinta „Autojazz pinigai” uždarame vakarėlyje džiazo klube „Kurpiai” buvo dalijama „Klaipėdos automobilių parodos-2006” dalyviams.
Ji buvo tokio pat dydžio kaip ir originalus dešimties litų banknotas. Skyrėsi tik tuo, kad vietoje „Lietuvos bankas” buvo „Autojazz bankas”, vietoj „Dešimt litų” – „Autojazz pinigai” ir dešinėje pusėje įspraustas „Expo vakarai” logotipas.
Kupiūroje S.Dariui ir S.Girėnui buvo suformuotos valiūkiškos šypsenos, S.Dariui uždėti juodi akiniai.
Žaidimas su pinigais
Šios kupiūros autorius yra renginių organizavimo bendrovės „Trys karaliai pramogų projektai” direktorius Remigijus Žiogas.
Jis šaržuotus pinigus vakarėlių metu naudojąs siekdamas įtraukti į žaidimus kuo daugiau žmonių. Žmonėms įteikiama po vieną kupiūrą tariamų pinigų.
Tada vieni iš kitų skolinasi, maino. Daugiau prikaupusieji pinigų dalyvauja improvizuotuose aukcionuose.
„Vakarėliuose naudoti stilizuotus pinigus sugalvojau pats. Pirmą kartą žmonėms buvau pateikęs eurų, vėliau – „Karalių pinigų”, „Autojazz pinigų”, – pasakojo R.Žiogas.
Anot jo, žmones labiausiai nustebino šaržuoti eurai. Tuo metu kaip tik vyko karštos diskusijos, bus įvestas euras Lietuvoje, ar nebus.
R.Žiogas teigė, kad pinigus kuria maketuotojai ir dizaineriai. Jie taip pat žiūri, kad nepažeistų įstatymų, nes už pinigo išjuokimą gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė.
Vieną kupiūrą išspausdinti kainuoja maždaug litą. Priklausomai nuo renginio masiškumo pinigų prispausdinama nuo 100 iki 500 kupiūrų.
Išplatina milijonus
Daug didesniais kiekiais buvo platinami pinigai, skirti naudoti prekybos centruose.
Šiuo metu „Eurofarmacijos vaistinėse” perkant tam tikrą prekių kiekį galima gauti vadinamųjų eurolitų. Jie visiškai nepanašūs į tikruosius litus. Buvo pasisavintas tik lito pavadinimas ir vertės nominalas.
Bendrovės „Eurofarmacijos vaistinės” komunikacijos vadybininkė Lina Liepytė teigė, kad, platindami „eurolitus”, skatina pirkėjų lojalumą.
Anot jos, „eurolito” pavadinimas tiesiogiai siejasi su „Eurovaistinės” pavadinimu ir su nacionaline valiuta. Vienas „eurolitas” savo verte yra lygus vienam litui.
Vidutiniškai per mėnesį šalies „Eurovaistinėse” išdalijama daugiau nei milijonas „eurolitų”.
Pinigai dalijami jau tris mėnesius. Ketinta baigti platinimą vasarą, bet dėl didelio populiarumo jų bus dar ir rudenį.
Litai – parodijavimui
Pagal Konstituciją vienintelis Lietuvoje leisti pinigus turi teisę Lietuvos bankas.
Tačiau šis bankas nesibaimina dar keleto rūšių pinigų rinkoje konkurencijos.
„Kartais „proginiai” pinigai naudojami uždaruose vakarėliuose. Įvairūs litai pirkėjų skatinimui kaip rinkodaros priemonė gali būti naudojami”, – mano Lietuvos banko Ryšių su visuomene skyriaus darbuotojas Mindaugas Milieška.
Anot jo, litų atvaizdus pramoginiams tikslams naudoti nedraudžiama, tačiau būtina laikytis Lietuvos banko nustatytų banknotų ir monetų atvaizdų naudojimo nuostatų.
„Pinigų parodijavimą, mėgdžiojimą ne visada galima vertinti kaip Lietuvos Respublikos banknotų ir monetų atvaizdų naudojimą. Tai ir mėgdžiotojų skonio, jų kultūros ir supratimo dalykas. Ir pinigus reikia propaguoti bei reklamuoti, o tam gali būti naudojamos įvairios formos”, – samprotavo M.Milieška.
Negalima tyčiotis
Seimo pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius mano, kad įvairių pinigų atsiradimas yra reklaminės akcijos.
Taip siekiama pritraukti daugiau klientų ar populiarinti renginius bei prekes.
„Bet tokie leidžiami pseudopinigai neturėtų būti klaidinantys, panašūs į tikruosius rinkoje cirkuliuojančius pinigus”, – teigė G.Steponavičius.
Seimo pirmininko pavaduotojas mano, kad galimybė turėti per šventes kažkokius kuponus ar pinigų pakaitalus – įdomi ir nesmerktina idėja. Bet tariami pinigai neturėtų būti susieti su Lietuvos oficialia valiuta.
Pseudopinigams neturėtų būti naudojami oficialiuose piniguose esantys ženklai ar pasityčiota iš valstybei nusipelniusių žmonių.
„Litai – ne vien mokėjimo ir atsiskaitymo priemonė, bet ir vienas iš valstybės simbolių, kuriuos privalu gerbti”, – teigė M.Milieška.
Lietuvos banko Valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas yra parašęs nutarimą, kuris nurodo, kaip leidžiama naudoti banknotų ir monetų atvaizdus.