Vakar gimtajame mieste viešėjęs kultūros ministras Jonas Jučas su miesto vadovais aptarė idėją dabar kariškiams priklausančioje teritorijoje statyti elitinę koncertų salę, kuri taptų sporto ir laisvalaikio komplekso dalimi
Vakarykštės kultūros ministro Jono Jučo viešnagės Kaune metu paskelbta naujiena – miestas sieks statyti 1,5-2 tūkstančių vietų Kongresų ir koncertų salę. Jai vietos esama ne Centre, kur, anot Savivaldybės administracijos direktoriaus Arūno Keserausko, trūksta žemės visuomeninės paskirties pastatams, o Aukštojoje Fredoje.
Salė taptų laisvalaikio centro dalimi
„Nepaisant įsibėgėjusios Kauno filharmonijos rekonstrukcijos, miestui verkiant reikia kokybiškos koncertų salės”, – vakar viešėdamas gimtajame mieste pareiškė kultūros ministras J.Jučas. Jis vakar su Kauno vadovais aptarė šios idėjos realizavimo galimybes.
Ar tai reiškia pripažinimą, kad Nemuno saloje planuojama statyti apie 90 mln. litų kainuosianti universali arena nebus tinkama koncertams? „Ne vienam tūkstančiui klausytojų skirtiems koncertams tiks, bet išskirtinės kokybės koncertams ir spektakliams – ne”, – aiškino J.Jučas. Jo nuomone, Kaunui reikia 1,5-2 tūkstančių vietų koncertų salės. Kadangi vien iš koncertų rengimo salę sunku būtų išlaikyti, greta to reikėtų užsiimti seminarų, kongresų, konferencijų organizavimu.
Savivaldybės administracijos direktoriaus Arūno Keserausko žodžiais, galima Kongresų ir koncertų salės statybos vieta – Aukštojoje Fredoje, šiuo metu Krašto apsaugos ministerijai priklausančioje teritorijoje. Miestas mainais esą galėtų kariškiams suteikti žemės kitoje vietoje (pavyzdžiui, S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome), o perimtoje teritorijoje statyti Kongresų ir koncertų salę. Ar galės šis elitinei kultūrai skirtas objektas egzistuoti ne centrinėje miesto dalyje, kur paprastai yra įkurdinami? A.Keserausko nuomone, taip. Be to, esą planų šioje teritorijoje dar kurti laisvalaikio, sporto kompleksą. Lėšų statyboms ketinama kreiptis į ES fondus.
Naujos idėjos globos nesulauks
„Yra suskaičiuota, kad kiekvienas litas, „įdėtas” į kultūros objektus, duoda 2,7 lito pelno”, – pažėrė statistikos kultūros ministras. Jis teigė esąs pasiryžęs kovoti, kad kultūrai skirta biudžeto dalis būtų didesnė nei šiemet egzistuojantis ir kitiems metams numatytas 1,5 procento. ” Sieksiu, kad suma kultūrai būtų padidinta 50 milijonų ir siektų apie 1,8 procento”, – sakė J.Jučas.
Tačiau J.Jučas taip pat užsimojo pertvarkyti kultūrai skirto biudžeto „kąsnio” paskirstymą – peržiūrėti dabar egzistuojančius dalinio finansavimo kultūros projektams prioritetus ir kriterijus. „Nebus finansuojami projektai, neužsitikrinę finansavimo iš Savivaldybės. Apie projekto reikalingumą juk geriausiai žino pati vietos bendruomenė”, – kalbėjo ministras. Jis taip pat pranešė, kad nauji projektai pirmaisiais metais išvis nebus finansuojami. Energingi naujų idėjų siūlytojai turės patys susirasti rėmėjų, be to, iš pradžių nerengti grandiozinių renginių, tik – pilotinius. Po metų, pamačius, kaip renginį įvertino bendruomenė, jau bus galima pretenduoti į valstybinę paramą. „Aišku, tai negalioja projektams, skirtiems svarbioms datoms ir jubiliejams”, – patikslino J.Jučas.
Keis finansavimo tvarką ir Kaune
„Nenormalu, kad nedidelėmis sumomis iš Kultūros ir sporto rėmimo fondo šiuo metu remiama net 950 projektų, – sakė ministras, ką tik pasirašęs dokumentus dėl antrojo pusmečio kultūros projektų rėmimo. – Ką galima pasakyti apie kultūros renginio kokybę, kuriam paskiriama tūkstantis litų?”
Kauno mero Arvydo Garbaravičiaus patarėju dirbęs J.Jučas turėjo galimybę ir gimtajame mieste susidurti su problema. Tik didiesiems miesto kultūros renginiams skiriamos didesnės sumos, o mažesnės apimties projektams parama išbarstoma trupiniais. Labiau paisant, kad kiekvienas gautų bent po simbolinę sumą, o ne svarbos ir kokybės.
J.Jučą vakar priėmęs A.Garbaravičius užsiminė apie galimą pertvarką iš dalies finansuojant ir miesto kultūros projektus. O A.Keserauskas priminė, kad kitų metų Kauno savivaldybės biudžetą rengiamasi patvirtinti šių metų gruodį, todėl sausio, vasario ir kovo mėnesiais numatytų kultūros renginių organizatorių nežinomybė dėl jų projektų finansavimo jau negaubs. Lig šiol kultūros projektų dalinio finansavimo sąrašas tapdavo aiškus tik kovo pabaigoje.