Šalies vaistų rinką medicinos falsifikatai kol kas aplenkia, bet kyla pavojus, kad Lietuva gali tapti tranzitine šalimi gabenant tokius preparatus iš Vakarų į Rytus ir atgal
Per pastaruosius penkerius metus Europos Sąjungos valstybėse nustatyta 170 vaistinių preparatų klastojimo ir platinimo neteisėtais kanalais atvejų. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, rinkoje vidutiniškai 10-15 proc. medikamentų yra falsifikuoti. Kai kuriose šalyse – Azijos, Afrikos, taip pat Rusijoje – šis skaičius siekia net 50 procentų.
Lietuvoje pastarąjį kartą falsifikatas nustatytas 2004-aisiais. Vienai didmeninei vaistų prekybos įmonei kilo įtarimų, kad ji galėjo įsivežti ne originalų specialiosios medicininės paskirties preparatą (maisto papildą) „Undevit”. Jis iš prekybos buvo išimtas.
Vaistų falsifikavimo ir nelegalaus platinimo problemas šią savaitę aptarė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) ir kitų suinteresuotų institucijų specialistai.
Platina internetu
Vienas populiariausių šiuo metu vaistų falsifikatų pardavimo kanalų yra internetas. Ypač dažnai nelegaliai internetu platinami anaboliniai steroidai (augimo hormonai), preparatai erekcijos sutrikimams gydyti (viagra, cialis), migdomieji, vaistai virusinei infekcijai gydyti („Tamiflu” – nuo paukščių gripo), antibiotikai, mikstūros nuo kosulio, analgetikai.
Falsifikuoto medikamento veiklioji medžiaga gali būti tokia pati arba skirtis nuo originalaus preparato, jos gali ir iš viso nebūti. Nuo originalo taip pat gali skirtis veikliosios medžiagos stiprumas arba kelių medžiagų santykis, gali būti suklastota pakuotė. Iš falsifikuotų vaistų dažniausiai (43 proc.) pasitaiko tokių, kurie visai neturi veikliosios medžiagos. Pavyzdžiui, vienoje Graikijos interneto svetainėje platintas preparatas nuo paukščių gripo buvo išvis be veikliosios medžiagos, o „Tamiflu”, aptikto JAV, Austrijoje ir Olandijoje, pagrindinė veiklioji medžiaga buvo vitaminas C.
Liepos mėnesį, per ilgąjį ir karštąjį Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės savaitgalį, VVKT bei kitų tarnybų specialistai Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos turgavietėse domėjosi, kaip vyksta prekyba medikamentais, dažniausiai atvežtais iš Rusijos ir Baltarusijos. Beveik visose turgavietėse be vargo buvo galima įsigyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų turinčių preparatų (promedolio, ketamino, fentanilio ir kt). Antra populiari grupė – analgetikai, vaistai nuo uždegimo ir raminamieji (naftizinas, diazolinas, eferalganas), trečia – medicininės paskirties preparatai (aktyvuota anglis, propolis).
Dažniausiai vaistus „iš bobučių” perka pagyvenę žmonės. „Deja, pasitaiko ir tokių atvejų, kai nusipirkti turguje medikamentų, kurių nėra vaistinėje, žmogui pataria gydytojas arba vaistininkas”, – sakė VVKT Farmacijos produktų platinimo įmonių inspekcijos vedėjo pavaduotojas Andrejus Rudanovas.
Rizikuoja sveikata
Per šį mėnesį į VVKT kreipėsi du žmonės ir prašė ištirti jiems įtarimų sukėlusius preparatus. Moteris, ilgą laiką vartojusi turguje pirktas „Essentiale” ampules, skirtas organizmui stiprinti, pasijuto blogai. Įtardama, jog taip atsitiko nuo šių vaistų, ji vieną pakuotę atnešė ištirti į laboratoriją.
„Įdomiausia, kad šiai moteriai net nekilo abejonių, jog turgus – tikrai nėra ta vieta, kurioje derėtų pirkti tokius medikamentas”, – teigė Rudanovas. Anot jo, vien tai, kad ampulėmis prekiauta per pačius karščius, kai oro temperatūra siekė 30 ir daugiau laipsnių, galėjo turėti įtakos jų vidinei struktūrai (ampulės turi būti laikomos 2-8 laipsnių temperatūroje).
Specialistai mano, jog net geriausia prevencija negali apsaugoti rinkos nuo falsifikatų: pagaminti vaistų imitaciją gana lengva ir pelninga, nesunku surasti ir platintojų, o taikomos bausmės – neadekvačios nusikaltimui.
Nors Lietuvos vaistų rinką falsifikatai kol kas aplenkia, kyla realus pavojaus, kad ji taps tranzitine šalimi gabenant tokius preparatus iš Vakarų į Rytus ir atgal. Naujausias pavyzdys: lenkų farmacininkai įspėjo, jog į Lietuvą gali patekti siunta falsifikuoto galazolino (nosies purškalo). Mūsų šalyje ji „nenusėdo”, nukeliavo į kitur.
o kas tas zinantis ar zinanti, kad „mūsų šalyje siunta „nenusėdo”, o nukeliavo į kitur?