Aplinkosaugininkai gali pažeidinėti Kelių eismo taisykles, pramiegoti nelegaliai pastatytus pastatus draustinyje ir iš balos išlipti sausi.
Taip yra dėl to, kad jų vadovai Vilniuje ne tik nekreipia dėmesio į spaudoje paviešintus pavaldinių nusižengimus, bet ir savaip interpretuoja įstatymus – esą į publikacijas neprivaloma reaguoti.
Tokia situacija šokiravo ir papiktino Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovybę bei suteikė papildomų argumentų siekiant, kad Seimas pakeistų kai kuriuos ydingus teisės aktus.
Kalba faktai
Prieš savaitę „Vakarų eksprese” buvo paviešintos nuotraukos, kuriose užfiksuotas Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos automobilis, Nidoje pastatytas pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Tai, kad būta pažeidimo, mūsų dienraščiui patvirtino ir Neringos policijos pareigūnai. Kuriozas tame, kad patys aplinkosaugininkai baudžia poilsiautojus už nusižengimus.
Šią savaitę rašėme ir apie Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės Violetos Tabokienės sklype, Minijos ichtiologiniame draustinyje nelegaliai suręstus pastatus.
Nors Pajūrio regioninio parko 2004 metais surašytame protokole pažymima, kad minėtoje teritorijoje stovi nelegalus, ant upės skardžio pastatytas tualetas, pavėsinė ir namukas, Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos agentūros inspektoriai pamatė tik namuką.
Todėl į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo bei statybos valstybinės priežiūros skyrių nukeliavo dokumentai tik apie vieną pastatą. Aplinkosaugininkai mūsų dienraščiui aiškino, esą nei tualeto, nei pavėsinės nebuvo.
Namuką mokesčių inspektorei aplinkosaugininkai įteisino nepaisant to, kad jis stovi arčiau nei 50 metrų nuo upės kranto, nors tai prieštarauja saugomų teritorijų reglamentams.
Pareigūnai buvo numoję ranka ir į tinklinio aikštelę, nes patikėjo, kad po smėliu bus paklotas polietilenas. Nuvykę į inspektorės sklypą, jie rado visiškai suardytą velėną.
Neskaito įstatymų
„Vakarų ekspresas” pasidomėjo, kaip į viešumon iškilusius faktus reaguoja Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos (VAAI) viršininkas Artūras Daubaras.
„Ar jūs nežinojote, kad pagal naują Vyriausybės nutarimą mes neprivalome reaguoti į spaudiniuose pasirodžiusią informaciją? Tokie pranešimai negali būti priemonė tyrimui. Mes reaguojame tik į organizacijų, žmonių skundus. Mums prievolės reaguoti į informaciją, pasirodžiusią spaudoje, nėra”, – aiškino VAAI vadovas.
Mūsų dienraščiui apie naująją tvarką pasidomėjus Lietuvos žurnalistų sąjungoje (LŽS), jos pirmininkas Dainius Radzevičius buvo šokiruotas.
„Nereaguoja? Kaip tai?.. Seime yra priimtos Viešojo administravimo įstatymo pataisos, pagal kurias išties valdininkai neprivalės reaguoti į spaudoje pasirodžiusią informaciją, tačiau šis teisės aktas pradės galioti tik nuo 2007 metų sausio. Valstybės pareigūnai neskaito įstatymų?” – stebėjosi LŽS vadovas.
„Vakarų ekspresas” dar kartą susisiekė su A. Daubaru ir pasiteiravo, kokiame įstatyme įtvirtinta nuostata apie nereagavimą į pranešimus žiniasklaidoje.
„Gal Vyriausybės nutarime? Sakote, Viešojo administravimo įstatyme… Nežinau, galbūt. Aš iš spaudos sužinojau. Nuo sausio pirmos įsigalios? Rimtai? Aš nežinojau, nes atostogavau”, – teisinosi A. Daubaras. Gal aplinkosaugininkų vadas atostogavo ištisus du mėnesius, nes Seimas pataisas patvirtino dar birželio 27 dieną?
Pavaldiniai neinformuoja
Vėliau VAAI viršininkas pažadėjo perskaityti „Vakarų eksprese” publikuotus straipsnius.
„Visa informacija teisinga… Nežinau, kaip reaguoti. Žinoma tas faktas, kad vietoje trijų nelegalių pastatų buvo užfiksuotas tik vienas – tirtinas. Būtinai pasidomėsiu, kodėl taip nutiko. Bet supraskite, mes per metus gauname apie 16 tūkst. skundų, todėl aš asmeniškai fiziškai negaliu reaguoti į kiekvieną iš jų”, – teisinosi A. Daubaras.
Jam neatrodė labiau verta dėmesio aplinkybė, kad Kelių eismo taisykles pavaldiniai pažeidė Kuršių nerijoje, kuri yra ypatingą statusą turinti vietovė bei nuolat būna dėmesio centre.
„O ar jūs sugebėtumėte reaguoti, jei aš savo medžiagą išspausdinčiau kokių 2 tūkst. egzempliorių laikraštukyje? Iki manęs informacija nenueina, man nepasako” – mintis dėstė viršininkas.
Pribloškė politikai
Tokia situacija itin nustebęs D. Radzevičius teigė, kad A. Daubaro pavyzdys tik dar labiau paskatina spausti politikus keisti Viešojo administravimo įstatymą taip, kad valdininkai privalėtų reaguoti į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kaip įtvirtinta iki šiol.
D. Radzevičius priminė, kad Lietuvos profesionalių žurnalistų bendruomenę pribloškė parlamente priimtos minėto įstatymo pataisos, kurios suteikia teisinį pagrindą valdžios institucijoms ignoruoti žurnalistų pranešimus ne tik apie pareigūnų savivalę, bet ir žmogaus teisių pažeidimus.
„Šiuo metu vis dar galiojantis Viešojo administravimo įstatymas numato, kad pagrindas administracinei procedūrai pradėti yra ne tik asmens rašytinis prašymas bei valstybės, savivaldybės tarnautojo tarnybiniame pranešime pateikti faktai. Iki šiol vis dar įtvirtinta rimtu pagrindu procedūroms pradėti ir visuomenės informavimo priemonėse pateikta informacija”, – paaiškino LŽS vadovas.
Jis sakė, kad žurnalistų bendruomenė buvo šokiruota paaiškėjus, kad be jokių diskusijų, viešai nepateikus nė menkiausio pagrindo, buvo priimtos antidemokratiškos nuostatos, kurios valstybinių institucijų tarnautojams iš esmės leistų ignoruoti žurnalistų publikacijas apie žmogaus teisių pažeidimus.
Prasidėjus Seimo rudens sesijai, LŽS ketina pateikti savo siūlymus, kaip pakeisti ydingas Įstatymo nuostatas.