Panevėžio merui Vitui Matuzui turtus neša aitvarai. Tokį įspūdį gali susidaryti atidžiau išnagrinėjęs jo šeimos narių pajamas ir per kelerius metus sukauptą turtą.
Be namo ir kelių butų Panevėžyje, neseniai mero šeima įsirengė dar vieną itin ištaigingą, modernų namą nuošalioje, pušynų apsuptoje vietovėje netoli Paįstrio.
Vos pažvelgus į tą bemaž pusšimčio arų sklypą su vila, jo išpuoselėtą erdvų kiemą su pušynėliu iki pat miško, galima suprasti, kad čia yra visos sąlygos gyventi ne tik vasarą, bet ir ištisus metus.
Kas padėjo merui sukaupti šitokį, gal daugiau nei pusės milijono litų vertės turtą? Mero atlyginimas juk – tik 3,7 tūkstančio litų į rankas.
Gal meras turi jį išlaikančią turtingą žmoną? Bet Danutė Matuzienė – tik visiškai nežinomos, kažkokia neaiškia gamyba užsiimančios „Disteno” bendrovės direktoriaus pavaduotoja.
Dar ne taip seniai D.Matuzienė žurnalistams gyrėsi, kad jai darbe, kone sandėlio patalpose, negėda vaikščioti ir šimtasiūle apsimuturiavus.
Merą matė sodų bendrijoje
Merui šis savaitgalis – paskutinės vasaros poilsio dienos. Po likusių ką tik išnaudotų dviejų savaičių atostogų miesto vadovas pirmadienį grįžta į darbą.
„Panevėžio rytui” nepavyko šią savaitę pasiprašyti pas merą į svečius ir jo paties paklausti apie sukauptą gerą – V.Matuzo mobiliuoju telefonu net kelias dienas niekas neatsakė. Žurnalistai jam skambino iš merui puikiai žinomo darbo telefono.
Tačiau žurnalistams pavyko sužinoti, kad kelias šios savaitės dienas, grįžęs iš kelionės į Angliją prie Lamanšo, V.Matuzas leido savo itin prašmatniame name „Energetiko” sodų bendrijoje prie Paįstrio karjerų.
Tą „Panevėžio rytui” patvirtino ir jo kaimynai, sodų bendrijos gyventojai. Iš to galima daryti išvadą, kad miesto vadovas tiesiog vengė jam nemalonaus pokalbio su žurnalistais.
Prie vartų – jokio skambučio
Tada žurnalistai pabandė laimę kitaip – nuvyko tiesiai prie jo namo beveik pačiame sodų bendrijos gale. Gal meras, pamatęs tegul ir neprašytus svečius, sutiks pabendrauti su spaudos atstovais, aprodyti savo valdas?
Užvakar per pačius pietus, tuoj po pergalingos Lietuvos krepšininkų kovos su brazilais, jau stoviniavome prie Matuzų valdų.
Nors prie namo stovėjo net du automobiliai – modernus kelioninis namas ant ratų ir sidabro spalvos mersedesas, o prie pat durų gulėjo išskleistas džiūti po neseniai praėjusio mažo lietaus skėtis, kieme nesirodė niekas.
Pasiprašyti į vidų buvo bergždžias dalykas. Jokio skambučio prie aklinų, raktu užrakinamų vartų nebuvo, klebinama rankena rodė, kad užrakinta.
Šeimininkų neprišaukė net ir mūsų ilgas vaikščiojimas aplink jų teritoriją bei jų juodo kilmingos veislės šuns lojimas.
Teisybė, buvo dar vienas būdas įeiti. Kadangi užrašas ant vartų stulpo skelbė, kad teritorija saugoma samdomos apsaugos, galima buvo brautis per tvorą ir taip sulaukti sirenos kauksmo.
Namas – lyg iš paveiksliuko
Mero šeimos valdos, turime pripažinti, atrodė išskirtinai puikiai.
Namas buvo lyg nužengęs iš reklaminio katalogo – suderintomis akies nerėžiančiomis spalvomis, pastatytas iš šiuolaikinių, kokybiškų ir nepigių statybinių medžiagų. Visi langai – su lauko žaliuzėmis. Dešinė pusė bemaž visa atvira šviesai – iš stiklo, tik mums viešint tuos langus iki pat žemės dengė žaliuzės.
Didžiulė bene šešių sodų (po 6 arus) teritorija buvo aptverta metaline tvora, kurios fasadinė pusė ir vartai – itin skoningai ir meniškai atlikti.
Žalia lygi pievelė – lyg ką tik nupjauta. Prieš namą iš dešinės – gėlynas su baseinėliu ir tilteliu per jį. Už namo ir garažo kairėje – mobili pavėsinė, itin įdomi didelė stumdoma ant ratų metalinė šašlykinė. Už jų – pagalbiniai pastatai, o pačiame sklypo gale – išilginis aptvaras palei mišką šuniui.
Ypatingą jaukumą ir grožį sodybai teikė pačiame kieme esanti senų aukštų pušų paunksnė.
Viskas taip tvarkinga, taip prižiūrėta, kad atrodė, jog nėra nukritusio ne vietoje nė vieno šapelio. Tik prie pat tvoros prie miško riogsojo šviežiai supilta nereikalingos žolės kupstų krūva.
Kilmingas šuo lojo, tačiau neatrodė kaip tikras sargybinis – einant artyn, jis bėgo tolyn nuo svetimųjų savo ilguoju aptvertu tuneliu.
Prie miško – užrakinti vartai. Galima buvo spėti, kad V.Matuzas rytais juos atsirakina ir skuba pušynu maudytis Paįstrio tvenkinių link – jie tik už kokių 300 metrų. Geresnės vietos gyvenimui, atrodo, ir nerasi.
Nepavydi, bet stebisi
Paprastą savaitės dieną nebuvo lengva rasti Matuzų kaimynus – sodų nameliai tarsi išmirę liudijo, kad čia tikrai nuošali vieta, ypač – po vasaros sezono.
Be to, net ir per kelią prieš V.Matuzo vilą nebuvo apšiurusių sodų namelių – ten išilgai plytėjo kažkaip likęs sovietmečiu išsaugotas didelis pušyno lopas.
Tačiau gyvą dvasią surasti buvo įmanoma. Kiek toliau nuo gražiojo mero namo savo kukliuose soduose šeimininkavo dvi šeimos, dar kiek arčiau – vienas pagyvenęs vyras, po to dar vienas.
Panevėžiečiai neslėpė, kad jie puikiai žino, kieno šita vienintelė teritorijoje tokia puiki sodyba. Jie per visus 5-6 metus buvę liudininkai ir jos statybų, ir suklestėjimo, ir skrupulingo puoselėjimo.
„Važiavo visokios mašinos, visokių firmų ir tik statė, tik gražino kiekviena vis kitą kampą. Būdavo, kad ir kelią užtverdavo, pravažiuoti negalėdavome, tai dar ir pasibardavome”, – pasakojo apyjaunė pora.
Pasak pašnekovų, tos statybos tęsėsi kiekvienais metais, o itin suintensyvėjo praėjusią vasarą. Dar daug darbų buvę daroma ir šį pavasarį.
„Jūs manote, kad jos baigsis? Taigi gražins ir gražins visą laiką iki tobulybės”, – juokėsi nuoširdūs žmonės.
Paprastų panevėžiečių balsuose nebuvo justi nei pavydo, nei pagiežos. Tik moteris nusistebėjo, iš ko miesto vadovas taip statosi – juk jo alga, kaip buvę skelbta, palyginti visai nedidelė.
Pašnekovai negalėjo net įsivaizduoti, kiek galėtų kainuoti V.Matuzo vila su visomis valdomis. Už vieną 6 arų sodą su itin kukliu vasaros nameliu jų kaimynas prašąs 50 tūkstančių litų, tad reikią suprasti, kad – keliasdešimt kartų daugiau.
Atokiau vienas stovėjęs Algirdas Balčiūnas patvirtino, kad Matuzų valdose lankosi pats meras, na o merienės jis nepažįstąs.
Šuniukas yra, tai ir šeimininkai yra
Dar vienas gyventojas, prašęs neskelbti jo pavardės, apie Matuzų vilą sakė galįs pripasakoti daug ir visko.
Pirmiausia vyras paklausė, ar sodyboje laksto nedidelis juodas šuo.
„Aha, jis yra, vadinasi, ir šeimininkai yra”, – garantavo žmogus.
Anot pašnekovo, Matuzai kiekvieną kartą šunį atsiveža ir išsiveža, net jeigu išvažiuoja ir trumpam. Užtat jis ir nemokąs saugoti.
Panevėžietis teigė, kad šeimininkai grįžo prieš dvi dienas iš kelionės, tada ant jų namelio ant ratų dar buvo pritvirtinti dviračiai.
Nors artimi mero kaimynai ir džiaugiasi, kad pašonėje gyvenant jiems nebaisūs vagys, tačiau signalizacijos kauksmas kartais jiems neleidžia ramiai miegoti. Tada žaibu atlekianti apsauga.
„Vakar tik nupjovė žolę. Atvažiavo tos firmos, kur prie mėsos fabriko buvo įsikūrusi, darbininkai, ir tą padarė. Jie reguliariai atvyksta žalumynų prižiūrėti”, – aiškino vyras.
Nusistebėjus, kad pats meras galėtų nupjauti žolę, pašnekovas pasijuokė, kad kartais „dėl pasimankštinimo” ir V.Matuzas pavarinėja žoliapjovę.
Laksto įvairios firmos
Šiaip jau savininkai savo valdose nieko patys nedarantys. Čia nuolat atlekiančios įvairių tarnybų mašinos – tai tą sutvarkančios, tai tą. „Ortito” automobiliai atlekiantys šildymo katilų patikrinti.
Paslaugų čia esą reikia įvairių, nes šeimininkai viską įsirengę – ir dujų rezervuarą, ir vietos kanalizaciją, ir artezinį šulinį išsikasę, ir kabelį telefonui tik merui esą specialiai prieš dvejus metus nutiesę.
Pasak liudininko, tik elektros nereikėję atvesti, nes ją „Energetiko” – elektros tinklų įmonės sodininkų bendrija nuo pat pradžių turinti.
Visi sodų gyventojai dar esą šnibždasi, jog tik meras galėjęs privatizuoti teritoriją palei mišką, nes ji šiaip jau neprivatizuojama.
Kiemas staiga ištuštėjo
Panevėžietis sakė dažnai matąs atvykstantį ir patį merą, ir jo žmoną su anūkais. Dažnai jie čia būnantys, o ypač savaitgaliais. Tada privažiuoja pas juos svečių – vis 5-6 mašinos ant kelio, prie tvoros išsirikiuoja. Tada visi linksminasi, maudosi pirtelėje, kepa šašlykus ant tos „mandros” šašlykinės.
Nejaunas vyras aiškino, kad jis labai domisi politika, užtat jam buvę labai įdomu stebėti, kaip prieš dvejus metus atvažiavęs dviejų aukštų autobusas ir iš jo išlipę ponai iš sostinės. Nors Vytauto Landsbergio tarp tų ponų ir nesimatė, bet panevėžietis įsitikinęs, kad tai buvo mero partijos – konservatorių – atstovai.
Pajuokavus, kad tai galėjo būti ir „Ekrano” futbolo komanda, kurios gerbėja yra D.Matuzienė, vyras pritarė, kad „tų tai irgi buvo atvažiavusių”.
Bešnekėdami su maloniu panevėžiečiu užtrukome ne daugiau kaip pusvalandį. Apsukus ratą ir dar kartą pravažiavus pro Matuzų vilą, buvo nesunku pastebėti, kad mums nesant čia vyko judėjimas.
Namo kieme jau nebebuvo sidabrinio mersedeso, neliko ir išskleisto skėčio – ženklo, kad čia yra bent viena gyva dvasia.
Lengvata – dėl sūnaus
„Energetiko” sodų bendrijos pirmininkas Vytautas Rutėnas neslėpė džiaugsmo, kad V.Matuzas – vienas pavyzdingiausių bendrijos narių.
Kaip „Panevėžio rytas” ir spėjo, mero šeimos valdos sodų bendrijoje – apie 40 arų. V.Rutėnas patikslino, kad V.Matuzo sodo teritorija apima tris sklypus po 12 arų.
Paklausus, kodėl po 12, o ne po 6, kaip įprasta, kaip sovietmečiu būdavo atrėžiama kiekvienam kolektyvinio sodo nariui, bendrijos pirmininkas atsakė, kad sklypų dydis labai susimaišė po privatizavimo. Dabar „Energetike” esą sklypų ir po 6, ir po 7, ir po 10 arų.
Privatizuojant sodų sklypus 1994 metais nebuvo leidžiama išsipirkti nei „gojelių”, koks yra V.Matuzo sodybos kieme, nei miško plotų. Tačiau matuojant matininkams kai kam, anot pirmininko, pavyko „prigriebti” ir tos vertybės.
Tačiau V.Matuzas tais metais dar nebuvo ir kojos į tuos sodus įkėlęs. Ir tie plotai prie pat miško buvusio savininko nebuvę privatizuoti.
V.Matuzas pirko sodus maždaug prieš 5-6 metus, apie 2000-uosius. Tada jis, kaip sakė V.Rutėnas, parašęs prašymą, kad jam, auginančiam neįgalų sūnų, būtų leista išsipirkti giraitę iki pat miško.
Į šį prašymą tuo metu buvusiam Seimo nariu arba miesto meru V.Matuzui (Seimo nariu jis buvo nuo 2000 metų iki 2002-ųjų) atsakyta teigiamai, ir mero šeima privatizavusi dabar turimas valdas. Nuo tada buvo pradėtas statyti ir namas.
Bendrijos pirmininkas nepaneigė, kad meras sodo bendrijos sklype turi visus patogumus.
Gydytoja visai nutilo
Panevėžiečiams ne paslaptis, kad V.Matuzui pirmą kartą pradėjus eiti mero pareigas, jo žmona įsigijo pusę namo Smėlynės gatvėje. Vėliau mero šeima įsivėlė į skandalą su namo bendrasavininke viena miesto gydytoja.
D.Matuzienė padavė moterį į teismą už neva padarytus nuostolius dėl antro aukšto nepriežiūros.
Toliau – dar gražiau. Gydytojos dalį netikėtai nuperka „Ekrano” futbolo komandos direktorius Valdemaras Šteinas, vėliau teistas už suktybes parduodant užsienio klubui žaidėją. (Tuo metu, kai vyko sukčiavimai ir kažkur nutekėjo milijonai litų už parduotą žaidėją, D.Matuzienė buvo „Ekrano” klubo valdybos pirmininke.)
Paskui, kiek žinoma, šis sandoris buvo anuliuotas teismo. Tačiau kuo baigėsi ši istorija, ar Matuzai ėmė valdyti visą namą, sužinoti taip ir nepavyko, nes gydytoja staiga visiškai nutilo – tarsi vandens į burną būtų prisisėmusi.
Vasarą šiame name atrodo lyg niekas negyventų. Tačiau liudininkai teigė, kad vis dėlto čia būna Matuzų sūnus ir juodas automobilis kartais stovintis.
Apie turtą – tik leidus merui
Kokius turtus valdo Matuzų šeima, sužinoti nėra taip paprasta.
Visuomenei pasiekiamos kol kas yra tik kelios jau gerokai pasenusios V.Matuzo turto ir pajamų deklaracijos.
Valstybinė mokesčių inspekcija neteikia informacijos apie šiemet deklaruotą V.Matuzo pernykštį turtą ir pajamas. Šios inspekcijos atstovė spaudai Rūta Karčiauskienė teigė, kad šviežiausią deklaraciją parodys tik tuo atveju, jei sutiks pats jos autorius – meras.
2005 metų mero šeimos turtas ir pajamos bus viešai paskelbti tik šių metų pabaigoje, kai bus išleista atskira „Valstybės žinių” informacinių pranešimų knyga.
Panevėžio mero 2004 metų deklaruotą turtą ir pajamas galima rasti ir tokioje knygoje bibliotekose, ir internete gerokai pasistengus.
Skaičiai – itin nedideli. Meras V.Matuzas 2004 metais turėjo privalomojo registruoti turto tik už 50,96 tūkstančio litų. Pinigų meras turėjo tik 74 tūkstančius litų. Negrąžintos paskolos – tik 8,4 tūkstančio litų.
Skaičiai ties D.Matuzienės eilute jau šiek tiek įspūdingesni – 187,17 tūkst. litų ir 72,48 tūkst. litų. Paskolų suma – 185 tūkst. litų.
Pamažu vis turtėjo
Yra ir dar ankstesnės V.Matuzo turto deklaracijos – 2000-ųjų, kai jis kandidatavo į Seimo narius, ir 2002-ųjų – jam rungiantis savivaldybių rinkimuose.
Prieš 6 metus meras su šeima valdė 100,56 tūkst. litų turtą, dar po dvejų metų – beveik tokį pat 102,8 tūkst. litų turtą.
Tačiau pirmojoje deklaracijoje nurodoma, kad nurodytas turtas apima ir pinigines lėšas, o antrojoje – tik turtą, vertybinius popierius, meno kūrinius. Vien pinigų V.Matuzo šeima 2002 metais jau turėjo 352,4 tūkst. litų. Tada jie jau turėjo būti nusipirkę didelį sodų sklypą „Energetike”.
Paskolų tada miesto vadovo šeima išvis neėmė.
Prieš šešerius metus V.Matuzas per metus uždirbo 22,8 tūkst. litų, o dar po dvejų metų – jau 132,4 tūkst. litų.
Jau negyvena skolon
Iš 2004 metų deklaracijos galima būtų spręsti, kad Matuzų šeima gyvena skolon, kaip ir visi šiuolaikiniai pasaulio žmonės.
Tačiau neskubėkime.
V.Matuzas, kaip ir kiti svarbūs valdininkai, privalo kasmet pateikti ir deklaracijas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).
Nors šiose deklaracijose nėra nurodytas nei valdomas turtas, nei pinigai, tačiau privaloma nurodyti paskolas. Pernai Matuzų šeima, pagal šias deklaracijas, nurodo gavusi paskolas iš Vilniaus ir „Sampo” bankų.
Šiemet, kaip nurodoma, Matuzai skolų bankui nebeturi. Tik Vilniaus banke imta paskola suteikta Inetai Nakrošienei – V.Matuzo podukrai.
Namą mieste padovanojo
Pagal naujausią deklaraciją matyti, kad mero šeima Panevėžyje valdo tik du butus, o namo jau nebeturi.
Kadangi prieš metus pildytoje deklaracijoje nurodyta, jog žemė ir namas arba jo dalis Panevėžyje yra dovanota, galima spėti, kad meras jį „užrašė” su jais gyvenančiam pilnamečiam sūnui.
Abiejose deklaracijose yra nurodyta, kad šeima valdo žemę (ar mišką, sodo sklypą) bei gyvenamąjį namą (ar sodo namelį) Panevėžio rajone.
Pajamų mero šeima gauna iš darboviečių – miesto savivaldybės, „Disteno”, „Aštuonių ženklų” bendrovės, o dividendų – taip pat iš „Aštuonių ženklų” ir „Disteno”. Tai reiškia, kad D.Matuzienė turi šių bendrovių akcijų, o gal yra ir pagrindinė jų savininkė.
Kitos eilutės spėjimus tik patvirtina. Grafoje „Vertybiniai popieriai” nurodoma, kad Matuzų šeimos nariai turi šių bendrovių akcijų, taip pat ir viešosios įstaigos Regioninio etikos ir lyderiavimo instituto, esančio Panevėžyje bei vadovaujamo Virginijos Vaičekonienės.
Vargšai švaistosi akcijomis
Praėjusių metų deklaracijoje V.Matuzas nurodo ir žmonos turimas „Spaudos magnatų” akcijas. „Spaudos magnatai” leidžia „Sekundės” laikraštį, tad pasitvirtina ir panevėžiečių spėjimai, kad Matuzų šeimai gali priklausyti vienas miesto laikraščių.
Kitas dienraštis – „Panevėžio balsas” – jau seniai priklauso dabar jau buvusiam „Ekrano” bendrovės vadovui, V.Matuzo partijos finansiniam rėmėjui Eimučiui Žvybui ir jo aplinkos žmonėms.
Neseniai viešėjusiems LNK televizijos žurnalistams V.Matuzas neva pareiškė, kad jo šeima 200 tūkstančių litų vertės „Spaudos magnatų” akcijas padovanojo.
Nustebti tikrai buvo ko. Paprastai tik milijonieriai leidžia sau švaistytis į kairę ir į dešinę tūkstančių litų pluoštais. O Matuzai oficialiai deklaruoja tiek pinigų iš viso netgi nelaikę savo rankose.
Kodėl tuomet neteko girdėti, kad miesto vadovo šeima būtų gausiai parėmusi vargšus našlaičius?
Kaip skelbiama internete, net 25 procentai Aukštaitijos televizijos akcijų priklauso „Distenui”. Iš to galima daryti prielaidas, kad būtent tiek įtakingos vietos televizijos akcijų per bendrovę valdo pati D.Matuzienė. Per šią televiziją susieina ir V.Matuzo bei milijonieriaus E.Žvybo interesai, nes verslininkas ar jo aplinkos žmonės irgi yra šios televizijos akcininkai.
Po to, kai Aukštaitijos televizijos akcininku tapo „Distenas”, per ją pradėti rodyti nuolatiniai interviu su miesto meru.
Apie galimą konfliktą – nieko
Nors po prieš pusantrų metų kilusio skandalo dėl Panevėžio mero interesų konflikto buvęs VTEK vadovas Algirdas Meškauskas buvo nurodęs V.Matuzui deklaruoti galimą konfliktą dėl „Babilono” bendrovės ir pats meras buvo viešai pažadėjęs tai padaryti, tačiau deklaracijose to nematyti.
Ties grafa „Asmenys, dėl kurių gali kilti viešų ir privačių interesų konfliktas”, tuščia tiek praėjusių metų dokumentuose, tiek ir šiųmečiuose.
„Panevėžio rytas” buvo pirmasis prabilęs apie galimus korupcinius ryšius tarp „Babilono” savininkų ir miesto vadovo.
Dar tebestatant didžiulį prekybos ir pramogų kompleksą „Babilono” vadove buvo įdarbinta D.Matuzienės duktė I.Nakrošienė.