Juodoji sankryža sudaužė trijų nuotakų ateitį

Olandijos piliečiui Arnoldui Robertui Rouwsui pirmoji kelionė į Lietuvą ir viešnagė Žemaitijoje paženklinta tragedija – 39 metų vyras neteko mylimosios.

Į Plungę susipažinti su draugės Ženetos Visockienės giminėmis atvykęs vyras savo išrinktajai ant rankos užmovė sužadėtuvių žiedą.

Tačiau vestuvių pokylio nebus. Rugpjūčio 14-osios rytą Plungės rajone, kelio Mažeikiai-Tauragė 39-ajame kilometre, susidūrus dviem automobiliams, užgeso 32 metų Ženetos gyvybė.

Ši avarija į šipulius sudaužė dar dviejų porų ateitį.

Žuvo ir tuo pačiu automobiliu važiavę Ženetos sesuo 40 metų Daiva Pocienė bei jos gyvenimo draugas 38-erių plungiškis Erikas Parchomenka. Jiedu jau kelerius metus gyveno ir dirbo Olandijoje.

Ateityje pora ketino įsikurti bei susituokti Lietuvoje.

Nuotakos suknele nebepasipuoš ir 26 metų Vilma Pipiraitė.

Baltu rūbu ji ketino pasidabinti rugsėjo 8-ąją – savo vestuvių dieną.

Sutuoktuvių žiedus moteris rengėsi sumainyti su kretingiškiu Mantu Lapinsku.

Mantas sėdėjo prie automobilio, į kurį rėžėsi E.Parchomenkos vairuojama mašina, vairo.

Tuo metu, kai atsisveikinti su žuvusiaisiais plūdo plungiškiai ir kretingiškiai, 25-erių Manto gyvybę gelbėjo Klaipėdos medikai.

Vietoj vestuvių – laidotuvės

Likus daugiau kaip mėnesiui iki santuokos, M.Lapinskas su savo mylimąja kelias dienas viešėjo Airijoje.

Automobilį, važiuojantį iš Rygos oro uosto, vairavo M.Lapinskas. Su laiminga pora į Kretingą važiavo ir Vilmos motina 56 metų Justina Pipirienė bei Manto draugo žmona trisdešimtmetė Izolda Gedvilienė.

Artėdamas namų link, Mantas nė neįtarė, kad ši jo ir Vilmos kelionė yra paskutinė.

Automobiliams susidūrus, visos trys su Mantu važiavusios moterys žuvo.

Gyvenimas tapo nebemielas

„Buvome smagiai nusiteikę, juokavome. Staiga viskas nutrūko. Atsibudau ant žolės. Kažkas skaičiavo žuvusiųjų kūnus”, – „Lietuvos rytui” pasakojo šiuo metu ligoninėje gulintis Mantas.

Pareigūnai nustatė, kad prie automobilio „Renault Megane” vairo sėdėjęs M.Lapinskas liko gyvas tik todėl, kad susidūrimo metu iškrito ant kelio.

Vestuvių laukimo jaudulį pakeitė gedulas, o kviesti svečiai važiavo į Manto išrinktosios Vilmos bei jos motinos laidotuves.

Mantas nebuvo prisisegęs saugos diržo.

Jis nesidžiaugia, kad jam buvo lemta likti gyvam. Po tragiškai pasibaigusios kelionės gyvenimas jaunam vyrui tapo nemielas.

Vestuvių laukimo jaudulį pakeitė gedulas, o kviesti svečiai važiavo į Manto išrinktosios ir jos motinos laidotuves.

Ne vienerius metus savo lizdą po Vilmos tėvų stogu lipdžiusios poros ateitį sudaužė tragiška avarija.

Ant rankos – sužadėtuvių žiedas

Ž.Visockienės mylimojo olando A.R.Rouwso sveikata taip pat rūpinasi medikai.

Kartu su Olandijoje dirbusiais plungiškiais D.Pociene, jos gyvenimo draugu E.Parchomenka bei savo mylimąja Ž.Visockiene vyriškis į Lietuvą atvyko poros savaičių atostogų.

Į Plungę olandas skubėjo dar ir dėl to, kad mylimosios motinai pasakytų, jog netrukus jis su Ženeta taps vyru ir žmona.

Ženetos motinos akivaizdoje jis mylimajai ant rankos užmovė sužieduotuvių žiedą.

Ž.Visockienė, iširus jos pirmajai santuokai, pastaruosius keletą metų gyveno Olandijoje.

Plungėje negavusi gerai mokamo darbo, moteris netruko pritapti svetimoje šalyje.

Olandijoje ji išmoko vietos kalbą, perprato tarptautinės prekybos gėlėmis verslą ir įsidarbino vienoje didžiausių gėlių prekybos įmonių.

Moteris jautėsi čia radusi savo laimę.

Pristatė būsimą vyrą

Į Žemaitiją Ženeta, kaip ir jos sesuo Daiva, iš Olandijos sugrįžo ne tik pailsėti ir pasidžiaugti vasara gimtajame krašte, bet ir atšvęsti jųdviejų gimtadienių.

Grįžimo dieną – rugpjūčio 9-ąją – Daivai sukako keturiasdešimt.

Po poros dienų ta proga kavinėje surengtoje vakarienėje Ženeta giminėms pristatė savo būsimą vyrą Arnoldą Robertą.

Praėjus porai dienų, šalia šios kavinės esančiuose laidojimo namuose ji jau gulėjo karste.

Klaipėdos ligoninėje po tragiškos avarijos tebegydomas olandas A.R.Rouwsas į savo šalį grįš vienas.

Olandijoje laukia tušti namai

Arnoldas Robertas dar ilgai negalės susitaikyti su savo mylimosios netektimi.

Išgirdęs jos vardą, vyras kaskart tramdo ašaras.

Apie Ženetą jis prabyla gražiausiais žodžiais: „Tai nuostabiausia moteris, kokią kada nors teko sutikti – protinga, graži, švelni, reikli”.

Arnoldas Robertas norėjo kuo geriau susipažinti su jos gimtine.

„Atrodė, kad dukterų ir mano gyvenimas visuomet bus toks laimingas. Niekada nebūčiau patikėjusi, jog man teks jas laidoti”, – kalbėjo Ženetos ir Daivos motina G.Jurkaitienė.

Rugpjūčio 13-osios, sekmadienio, vakarą olandas su sužadėtine bei jos artimaisiais praleido Plateliuose esančiuose poilsio namuose.

Pirmadienio rytą jis su Ženeta, jos seserimi Daiva ir šios gyvenimo draugu Eriku visureigiu ketino pasiekti Klaipėdą, pakeliui aplankyti pramogų centrą, papietauti restorane.

„Ženeta buvo mums užsakiusi pietus. Visa diena buvo suplanuota.

Į poilsio namus prie Platelių ežero turėjome grįžti vakarop. Tą rytą manėme, jog mūsų laukia puiki diena”, – atsiduso olandas ir staiga nutilo.

Jam prieš akis stojo tragedijos, nusinešusios mylimos moters gyvybę, vaizdai.

Aptarinėjant būsimą dieną, visureigis artėjo į prakeiktąja vadinamą sankryžą.

„Ženeta pasakojo apie Lietuvą, norėjo, kad kuo daugiau jos pamatyčiau. Troškau pažinti sužadėtinės gimtinės tradicijas.

Tądien turėjome pasiekti Klaipėdą, kadangi ten reikėjo sutvarkyti grįžimo į Olandiją dokumentus. Planavau aplankyti kelias parduotuves”, – apie paskutines kelionės akimirkas pasakojo Arnoldas Robertas.

Svetimšalių dalia Daivą ir Eriką dar labiau suartino. Dirbdami olandų verslininko įmonėje, sąžininga ir darbšti lietuvių pora pelnė darbdavio pasitikėjimą.

Į Olandiją grįšiančio vyro laukia jųdviejų su Ženeta namai.

Mylimoji iš Lietuvos ir su ja kartu praleisti pusė metų liks tik prisiminimuose, nuotraukose ir vaizdajuostėje.

Pelnė darbdavio pasitikėjimą

Ženetos sesuo Daiva iš Olandijos paviešėti pas motiną Plungėje ir atšvęsti savo jubiliejaus grįžo irgi ne viena.

Prieš šešerius metus ieškoti darbo į svetimą šalį ji išvyko su E.Parchomenka. Iširus pirmajai santuokai, moteris ryžosi su juo susieti savo gyvenimą.

Sunki svetimšalių dalia įsitvirtinant nežinomame krašte žemaičius dar labiau suartino. Dirbdami olandų verslininko įmonėje, sąžininga ir darbšti lietuvių pora netruko pelnyti pasitikėjimą.

Pastaraisiais metais verslininkas šiems plungiškiams buvo patikėjęs savo įmonę. Šeimininkas įsikūrė kitame žemyne.

Dirbo ir per atostogas

Jausdami atsakomybę Daiva ir Erikas, net poilsiaudami prie Platelių, nuolat priiminėjo olando įmonės klientų užsakymus, dienomis iš rankų nepaleisdavo mobiliųjų telefonų, neretai sėsdavo kelioms valandoms prie kompiuterio.

Erikas buvo rūpestingas ir nuoširdus ne tiktai Daivai, bet ir jos šią vasarą universiteto studentu tapusiam sūnui Juliui iš pirmosios santuokos.

Erikas kartu su Daiva švęsti jos jubiliejaus ir pailsėti gimtinėje grįžo po trejų metų darbo Olandijoje. Norėdami sau ir jųdviejų jau suaugusiems vaikams užtikrinti ateitį, jie su Daiva daug dirbo.

Pora ketino dar kelerius metus padirbėti Olandijoje, o po to grįžti į Plungę ir čia susituokti.

Buvo pamėgusios juodus apdarus

Plungiškė Gertrūda Jurkaitienė gerai žino juodąją Vilkų sankryžą. Prieš metus šioje vietoje ji taip pat buvo patekusi į avariją. Moteris išvengė didesnių sužalojimų. Tačiau tada ji nenujautė, kad ši sankryža jai vėl sukels didžiulį skausmą.

G.Jurkaitienė, matydama savo dukteris Ženetą ir Daivą laimingas, buvo rami dėl jų ateities.

„Atrodė, kad dukterų ir mano gyvenimas visada bus toks laimingas. Niekada nebūčiau patikėjusi, kad man teks jas laidoti. Trykštančios gyvenimo džiaugsmu jos buvo ir nelaimės išvakarėse, kai visi vakarieniavome”, – pasakojo Ženetos ir Daivos motina.

Seserys pastaruoju metu puošniausia laikė juodą spalvą. Ir nelaimės rytą – pirmadienį, moterys apsirengė juodais ekstravagantiškais rūbais.

„Pastaruoju laiku jos pirkdavo ir man dovanodavo juodus rūbus, – pasakojo G.Jurkaitienė. – Kartą joms net papriekaištavau, kad mano spintoje jau per daug yra juodos spalvos. Tuomet dovanų gavau raudoną palaidinę”.

Grįždama iš Olandijos Daiva ir savo studentui sūnui parvežė juodus marškinius. Vaikinas jais vilkėjo per laidotuves.

„Jos ne tik rengėsi panašiai, kelių dienų skirtumu šventė gimtadienius, bet ir jų likimai buvo panašūs”, – kalbėjo plungiškė, vienu metu palaidojusi dvi savo dukteris.

Iš poilsio namų išvykdamos beveik visai dienai į Klaipėdą, abi seserys savo vaikų nesivežė.

Aštuoniolikmetis Julius ir dvylikametė Evelina liko lepintis Platelių paplūdimyje bei laukti vakarop grįžtančių motinų.

Sėsdamos į visureigį Ženeta ir Daiva savo atžalas apsikabino ir karštai išbučiavo, tarsi vaikus Plateliuose paliktų ilgam.