Didžiausio Lietuvoje komercinio SEB Vilniaus banko makroekonomikos ekspertai atkreipia dėmesį į paradoksą, kai lėtėjant ūkio plėtrai šalyje įmonių pelningumas išlieka didelis, tačiau pranašauja šios tendencijos pabaigą. Jų nuomone, dabartinį itin sparčios įmonių plėtros laikotarpį jau antrąjį 2005 metų pusmetį turėtų pakeisti nuosaikesnis periodas.
„Įmonių plėtra turės prisiderinti prie sulėtėjusių ekonominės plėtros tempų – tai įprastas makroekonominis procesas. Tikėtinas ikimokestinio pelno mažėjimas yra natūralus, nes įmonių pelnas ilgai negali augti sparčiau už nominalųjį bendrąjį vidaus produktą”, – sakė SEB Vilniaus banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.
Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2005 metų ketvirtį Lietuvos ne finansų sektoriaus įmonės gavo 24,9 mlrd. Lt pajamų iš prekių ir paslaugų pardavimo bei uždirbo 1,4 mlrd. Lt pelno iki apmokestinimo – tai atitinkamai 17,4 proc. ir 24,0 proc. daugiau nei tuo pačiu 2004 metų laikotarpiu. Pelningumo koeficientas ir kapitalo grąžos rodiklis šių metų sausio – kovo mėnesiais taip pat buvo aukšti: atitinkamai 5,6 proc. ir 10,07 procento.
„Tuo tarpu Lietuvos ekonomikos perspektyvos, sprendžiant iš pastarųjų ketvirčių rodiklių, yra gana miglotos”, – teigė V. Tauraitė. Šiuo metu šalyje lėtėja bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, brangsta importas iš dolerio zonos, didėja naftos kainos ir perspektyvių darbuotojų, išvykstančių į Vakarus, srautas.
Pasak ekspertės, mūsų šalies ūkis šiemet žengia pagal pasaulinį ekonomikos ritmą – lėtesnės ekonomikos plėtros ir veržlaus pelno augimo deriniu esame panašūs į Vakarų valstybes. Lietuvoje įmonių pelningumo ir jų kapitalo grąžos dinamika nuo bendro verslo ciklo kaitos atsilieka 4–5 ketvirčiais. „Lietuvos ekonomika įžengė į lėtėjimo etapą 2004 metų viduryje, todėl tikėtina, jog įmonių pelningumas smuktelės jau šių metų antroje pusėje ar vėliausiai kitų metų pradžioje”, – sakė SEB Vilniaus banko vyriausioji analitikė.
Įmonių pelno smuktelėjimui artimiausioje ateityje įtakos turės ir tokie veiksniai kaip didėjančios gamybos sąnaudos: aukštos naftos, metalų, plastikų ir kitų žaliavų kainos, kylančios darbo užmokesčio ir socialinio draudimo išlaidos. Dar viena paskata mažinti pelną – laikinas pelno mokesčio tarifo padidinimas nuo 15 iki 19 procentų.