Plūstančiųjų į užsienį padvigubėjo

Panevėžietis Arūnas Šteinas, kelerius metus gyvenęs Airijoje ir užsidirbęs pinigų savarankiškam gyvenimui, nutarė grįžti į gimtinę ir čia siekti aukštojo mokslo.

Šis vaikinas yra vienas iš nedaugelio, kurie važiuoja priešinga kryptimi nei daugelis lietuvių.

Tuo tarpu dar labai daug jaunų ir vidutinio amžiaus Lietuvos piliečių kraunasi lagaminus ir išvyksta sausakimšais autobusais į Airiją, Vokietiją, Norvegiją, Švediją, Ispaniją, Italiją ir kitas šalis.

Per šių metų šešis mėnesius uždarbiauti į užsienio šalis oficialiai išvažiavo jau 265 panevėžiečiai. Tuo tarpu per visus praėjusius metus šiuo tikslu išvyko tik 251.

Panevėžiečius palikti Lietuvą skatina Europos Sąjungos (ES) valstybėse siūlomos geresnės gyvenimo sąlygos ir didesnis darbo užmokestis.

Būtent dėl šios priežasties net 60 proc. nori išvykti uždarbiauti į užsienį. Lietuvoje minimalus darbo užmokestis per mėnesį siekia vos 550 litų, tuo metu kitose ES valstybėse minimalus darbo užmokestis septynis kartus didesnis – 1200 eurų (4140 litų).

20 proc. panevėžiečių lemiamos įtakos apsisprendžiant vykti svetur turi ir nesėkmingos darbo paieškos Lietuvoje.

Vyresnio amžiaus žmonės mano, kad ES valstybėse yra malonesnė gyvenimo aplinka, geresnės gyvenimo sąlygos, teisingesni įstatymai. Kiti nori įgyti tarptautinio darbo patirties.

Nepasitiki savo sugebėjimais užsienyje

Net 80 proc. respondentų teigė, kad dirbti norėtų užsienio valstybėse pagal įgytą specialybę Lietuvoje.

Europos užimtumo tarnybų tinklo „Eures” Panevėžio skyriaus patarėjas Rimvydas Šumskis „Panevėžio rytui” teigė, kad dauguma besikreipiančiųjų dėl darbo kitose šalyse yra įgiję arba vidurinį (su profesija), arba aukštesnįjį išsilavinimą. Turinčių aukštąjį išsilavinimą kreipiasi labai mažai.

Žmonės nori dirbti pagal specialybę, bet dažniausiai jie ieško nekvalifikuotų darbų. „Eures” patarėjas R.Šumskis mano, kad žmonėms tiesiog trūksta pasitikėjimo savimi.

„Į mus kreipiasi žmonės, turintys išsilavinimą, tačiau jie pasirenka lengvesnį darbą, nes nepasitiki savo kalbos žiniomis, darbo įgūdžiais. Jie įsitikinę, kad kitoje šalyje nesugebės dirbti Lietuvoje jiems įprasto darbo”, – mano R.Šumskis.

Šiuo metu populiariausi nekvalifikuoti darbai: uogų skynimas, grybų rinkimas, žuvies perdirbimas, maisto ruošimas. Šių darbų populiarumą lemia tai, kad darbdaviai, ieškantys darbuotojų, nereikalauja išsilavinimo. Svarbu – noras dirbti, o užmokestis vidutiniškai už valandą yra 25 litai.

Dirbtų tik kelerius metus

Daugelis panevėžiečių norėtų dirbti kitose šalyse ne ilgiau kaip dvejus metus. Dirbti pastovų darbą, kai sutartis su darbdaviu pasirašoma mažiausiai vieneriems metams, pasirenkančiųjų yra nemaža dalis. Respondentai sakė, kad dirbant metus ar dvejus užsidirbti galima daugiau nei per tris mėnesius, be to, įgyjama daugiau patirties.

Šiemet studijas Lietuvos kūno kultūros akademijoje pradedantis būsimasis pirmo kurso studentas Arūnas Šteinas, beje, neseniai grįžęs iš Airijos, „Panevėžio rytui” sakė, kad padirbėjus kelerius metus galima rimtai susitvarkyti savo gyvenimą.

„Išvykti dvejiems metams uždarbiauti yra puikus dalykas. Dirbdamas tiek laiko gali susitaupyti ir parsivežti nemažai pinigų. Gali sumokėti už mokslus, nusipirkti naują automobilį, įsigyti naują kompiuterį bei kelerius metus gyventi visavertį gyvenimą.

Jei gerai sekėsi, įmanoma pradėti ir savo verslą. Tačiau išvažiavus vienam ir palikus Lietuvoje artimiausius žmones, yra labai sunku. Trūksta lietuviško bendravimo, lietuviško maisto, lietuviškų papročių”, – kalbėjo A.Šteinas.

Dauguma svajoja apie Airiją

Apklausti panevėžiečiai teigė, kad uždarbiauti norėtų Airijoje. 27 proc. pasirinko šią šalį, nes kelionė yra pakankamai pigi (600-800 litų). Taip pat nėra sunku šioje valstybėje susirasti darbą, nes daugelio ten važiuojančiųjų jau laukia giminės ar draugai.

„Išvykau dirbti į Airiją, nes buvau visiškai tikras, kad ten turėsiu darbą. Jau kelerius metus ten gyvena mano draugai. Jie man ir padėjo susirasti gerai mokamą darbą.

Tačiau nereikia pamiršti, kad Airijoje verda pavydas. Ten nuvykę lietuviai kovoja dėl geresnės darbo vietos, nelieka jokio draugiškumo. Kartais atrodo, kad airiai yra šiltesni, draugiškesni ir pasiruošę padėti. Lietuviai, kovodami dėl geresnio uždarbio, praranda visas savo geriausias savybes”.

Daugiau nei per dvejus metus į Airiją išvyko 55 panevėžiečiai, iš jų sugrįžo tik 15.

JAV jau ne tokios populiarios

Vis dėlto daugiausia Panevėžio miesto gyventojų išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Per dvejus metus į šią šalį išvažiavo 316 panevėžiečių. Šiais metais JAV savo populiarumą prarado. Per šešis šių metų mėnesius išvyko mažiau nei 25 panevėžiečiai.

Viena iš populiariausių šalių yra Ispanija. Į šią valstybę norėtų važiuoti net 20 proc. apklaustųjų. Nuo 2003 metų į šią šalį išvyko 141 panevėžietis.

Tarp panevėžiečių visiškai nepopuliarios šalys yra Ukraina, Baltarusija, Australija, Japonija. Taip pat panevėžiečiai nesirenka ir ES naujokių – Čekijos, Suomijos ar Lenkijos.

Uždarbiauja ir Skandinavijos šalyse

13 proc. Panevėžio gyventojų renkasi Skandinavijos šalis – Švediją ir Norvegiją. „Eures” patarėjas R.Šumskis sakė, kad panevėžiečiai daugiau teiraujasi apie Norvegiją, bet Švedija taip pat labai populiari.

Nors Norvegijoje reikalingi darbo leidimai, žmones ten labiau traukia didesni nei Švedijoje darbo užmokesčiai.

„Manau, kad čia yra pagrindinis motyvas, kodėl žmonės mieliau važiuoja užsidirbti į Norvegiją. Tačiau nereikia pamiršti, kad lazda turi du galus. Norvegijoje algos didesnės, bet čia ir pragyvenimo lygis aukštesnis.

Daugelis lietuvių, nuvykę į Norvegiją, negali sau leisti tiek daug kiek Lietuvoje. Šioje šalyje būtiniausios prekės yra brangios, tačiau dar brangesnis yra tabakas ir alkoholiniai gėrimai”, – kalbėjo R.Šumskis.

Norvegijoje už vieną pakelį cigarečių reikėtų mokėti 25 litus (60 kronų). Lietuvoje užtektų ir 3 litų.

Už pusę litro degtinės Norvegijoje tektų pakloti net 80 litų (190 kronų).

Taigi prieš išvažiuojant uždarbiauti, patarėjo nuomone, reikia gerai apgalvoti savo norus ir galimybes.

Dovilė Barvičiūtė

www.panrytas.lt