Dabar vaikams renkami vardai pagal madas, turtą, tikėjimą ir net politiką
Nors patarlė sako: „Kaip pavadinsi – nepagadinsi”, bet šiais laikais, matyt, ir šis postulatas paseno. Žmonės labai atsainiai renka savo atžaloms vardus. Kartais atvirkščiai – ilgai varto vardų knygas, kalendorius, pro akis praleidžia dešimtis puikių vardų, o, žiūrėk, išsirenka, kaip sakoma, nei į tvorą, nei į mietą. Daug įtakos renkantis vardus turi perskaitytos knygos, matyti serialai. Kai tik pasirodo koks, tai metrikacijos skyriuose jau reikalaujama naujagimius pavadinti Samanta, Izaura, Džesika ar Imanueliu. Nereti atvejai, kai vėliau paaugę vaikai kratosi savo vardo, o tėvams priekaištauja: „Ne vardą, o keiksmažodį man davėte!”
Madų aukos
Vaikas šeimoje ne tik džiaugsmas, bet ir atsakingi rūpesčiai: auklėjimas, materialinė pagalba ir pan. Tačiau bene pirmasis ir daug kam malonus rūpestis – vardo parinkimas. Ne visada lydi sėkmė. Janina Mikalauskienė iš Prienų rajono, pasiūliusi šią temą, rašo: „Visi labai laukėme anūkų, todėl apsidžiaugėme, kai duktė pranešė šią malonią žinią. Dabar yra visokių aparatų, todėl jaunieji gerokai prieš gimdymą jau žinojo kūdikio lytį – mergaitė. Tada visi šokom rinkti vardą. Mes, tėvai, kiek žinau, ir žento gimdytojai, norėjome, kad būtų suteiktas tautinis, lietuviškas. Tačiau jaunieji nuo tokių purtėsi, sakė, kad dabar tokie jau nemadingi. Kai pamatėme anūkės gimimo liudijimą – apstulbome, nes ten buvo parašyta: Liuminata. Man tai kažkaip asocijuojasi su medžio laminavimu, pagaliau, kaip man ją švelniai pašaukti? Liuminyte?”
Metrikacijos skyrių darbuotojai tvirtina, kad vienodų vardų mados išsilaiko apie dešimtmetį. Šiuo metu madingiausi berniukų vardai yra Lukas, Matas, Nojus, Mantas, Rokas, o mergaičių – Gabija, Kamilė, Emilija, Gabrielė, Ugnė. Skirtingi vardai suteikiami pagal tėvų turtinę padėtį. Mažiau turtingi, menkesnio intelekto kur kas dažniau prašo pavadinti vaikus kino serialų, muilo operų pamėgtų herojų vardais. Yra skirtumų net tarp geografinių regionų. Pavyzdžiui, Vilniuje daug Kotrynų, Karolinų, Gretų, Danielių, Justinų, Karolių, o Kaune – Austėjų, Saulių, Určių, Gustų, Augustų. Pastaruoju metu daugėja Markų, Izabelių. Šiuo atžvilgiu tam tikrą specifiką galima pamatyti ir kituose miestuose.
Kaip renkami vardai
Senovėje lietuviai pasitenkindavo tik vardais, kuriais buvo vadinami ir kunigaikščiai, ir eiliniai žmonės. Pavardės atsirado kur kas vėliau, nes, padaugėjus gyventojų, atsirado tam tikra painiava – vardų skaičius buvo gana ribotas. Pagonybės laikais lietuvių vaikai buvo vadinami Ąžuolais, Liepomis, Perkūnais ir pan. Beje, šie vardai dabar ateina į madą. Tai labai siejasi su Amerikos indėnų vardais, pavyzdžiui, Laisvasis Vėjas, Taiklioji Ranka ar Didžioji Gyvatė. Jie paimti iš realaus gyvenimo.
Pas mus buvo tradicija vyriausiam sūnui suteikti tėvo vardą, o vėliau – senelio. Pasitaikydavo ir kuriozų. Pavyzdžiui, jeigu šeimoje gimdavo dešimtasis vaikas, o tėvų fantazija jau būdavo išsekusi, tada paprašydavo kunigų pagalbos. Dažnai jie būdavo sulenkėję, todėl ir gryniausiam lietuviui įpiršdavo lenkišką vardą. Šiuolaikiniai žmonės kartais vardus bando kurti patys. Tėvai renka skiemenis iš savo vardų, stebi, kaip skambės. Panašiai renka ir uždarosioms akcinėms bendrovėms… Tam tikrų judėjimų ar grupių atstovai nori būti ypač originalūs ir vietoj vardo gimimo dokumente reikalauja įrašyti tris nulius arba raides O. Taip kartais elgiasi gotai, pankai ir kitokie ekstremalai.
XIX amžiuje toli gražu ne visi mūsų žmonės mokėjo rašyti ir skaityti. Todėl pasitaikydavo tam tikros painiavos. Senoliai pasakojo, kaip girtas krikštatėvis pamiršdavo tėvų pasakytą naujagimio vardą. Tada tekdavo, kaip dabar pasakytume, vietoje improvizuoti. O neblaivus raštininkas ne taip nugirsdavo ir dar ką nors nuo savęs pridėdavo. Taip ir likdavo žmogus visą gyvenimą nei šiaip, nei taip pavadintas.
Vardų įtakai turi patriotiniai ir politiniai vėjai. Pavyzdžiui, kai septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo kiek garsiau prašnekta apie mūsų lakūnus – Atlanto nugalėtojus, kaipmat pasipylė berniukų vardai – Darius, Girėnas. Akivaizdus vardų politizavimas buvo bolševikų valdomoje Rusijoje. Vilniuje ilgus metus dirbo stambios gamyklos vadovas, kurio vardas buvo Oktiabris… Pastaruoju metu metrikacijos skyriuose žmonės siekia savo vardus sulietuvinti – vietoj Andrejaus – Andrius, vietoj Piotro nori būti Petras. Vien Kauno metrikacijos skyriuje per savaitę gaunama apie dešimt prašymų pakeisti vardą.
Verta pažvelgti į ateitį
Kartais tėvams atrodo, kad mažas vaikas toks visada ir liks. O kaip kitaip galvoti, jeigu suteikiamas vardas mažybine forma. Pavyzdžiui, Jaunutė, Meilutė, Meilutis. Nesunku įsivaizduoti, kaip jausis tokiu vardu šaukiamas, sakykim, 80 metų žmogus. Ilgai vargsta įmantriu vardu pavadintas vaikas. Visų pirma jis sunkiai jį ištaria, o vėliau – parašo. Dažniausiai tokie vardai trumpinami, o bendraamžiai būna negailestingi ir toks trumpinimas neretai įgauna paniekinamą prasmę. Neprošal sužinoti, ką įmantrus ir gražiai skambantis vardas reiškia kitomis kalbomis. Pavyzdžiui, ne visi žino, kad vardas Gitana reiškia čigonę… Tačiau Regina – karalienė.
Parapsichologai vardams suteikia tam tikrą mistinę reikšmę, gyvenimo kodą. Tvirtina, kad nuo to priklausys žmogaus charakteris. Nepatartina duoti žuvusių ar sunkiai sergančių giminaičių vardų, nes tokiu atveju vaikas gauna ne tik vardą, bet ir karminę programą. Kūdikio ateičiai turi įtakos net vardo skambumas, tam tikra vibracija, jeigu ji bus netinkama – žmogus bus linkęs sirgti. Užsienietiški vardai lemia kitokį gyvenimą. Taip pavadinti vaikai, kaip ir augalai, gali neprigyti Lietuvos žemėje. Jeigu sodindami medelį parenkame tinkamą dirvą, tai kodėl negalima atsižvelgti į tam tikras aplinkybes suteikiant vardą? Kalbininkai pataria, kad prie ilgos pavardės kur kas geriau dera trumpas vardas. Ir atvirkščiai. Todėl blogai pavadinę, galime daug ką sugadinti.