Kiekvienais metais rugpjūčio 15-ąją Ignalinos rajone, Stripeikiuose, vyksta tradicinės medkopio pabaigtuvės (Žolinė). Šventė neaplenkė bičių mėgėjų ir šiemet.
Į Duonos ir medaus švente vadinamą renginį susirinko pulkas žiūrovų iš visos Lietuvos. Vieni čia atkeliavo dėl didelio domėjimosi bitininkyste, kitiems tai buvo tiesiog puiki proga atšvęsti Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną ir palygėti besibaigiančią vasarą.
Medus nurungė alų
Šventės organizatoriai ir šiais metais nenuvylė žiūrovų. Senovinės bitininkystės muziejuje tądien koncertavo senojo folkloro kolektyvas „Dobile”, „Sutartinės Party”, linksmoji kapela „Duja”. Susirinkusiuosius sužavėjo ir Gyčio Paškevičiaus koncertas – jo paklausyti arčiau upės susirinko pulkas dailiosios lyties atstovių. Renginio vedėja Loreta Mukaitė Sungailienė taip pat džiugino atvykėlius savo balsu ir netradiciškai skambančiomis liaudies dainomis.
Kiekvienais metais per šią šventę šalia muziejaus veikia medaus, duonos ir pyragų turgus. Nors prekiautojų kasmet gausėja, jie vis dar nespėja aptarnauti visų pirkėjų. Ir šiais metais gardumynų įsigyti bei šviežio medaus paragauti panoro didelis būrys žmonių. Nusidriekusios jų eilės pagal ilgį pranoko net alaus mėgėjų eiles.
Į renginį iš visos Lietuvos suvažiavę bitininkai vaišino šviežiai išsuktu medumi visus svečius. Medkopio pabaigos šventė – šventa
tradicija visiems, kurie bent truputį prijaučia Dievo dovana vadinamoms bitėms. Dauguma jų meta į šalį svarbiausius darbus ir važiuoja į Stripeikius, nes tai puiki proga vieniems su kitais susitikti, pabendrauti su bendraminčiais ir pasidalyti patirtimi.
Unikalūs aviliai
Kas šoko, kas dainavo, o kiti tiesiog džiaugėsi gražia muziejaus aplinka. Per šventę visi svečiai jame lankėsi nemokamai. Galėjo pavaikštinėti ir apžiūrėti ant Tauragnos upelio kranto stovinčią sodybą, lauko ekspoziciją, šalia muziejaus pastatų „sutupdytus” senovinius kelminius-kaladinius avilius. Tokius nuo XV iki XX amžiaus pradžios naudojo Lietuvos bitinininkai. Muziejų labai pagyvina ir skulptūriniai aviliai, kuriuose taip pat gyvena bitės. Senovės lietuvių tikėjimą ir mitologinę bičių kilmę vaizduoja ąžuolinės bičių dievo Babilo ir bičių deivės Austėjos skulptūros. Teritorijos pakraštyje stovi didelės ąžuolo skulptūros lietuvių, indų, egiptiečių ir Amerikos indėnų mitų tematika.
Atsipalaiduoti ir ramiai pasimėgauti vis populiarėjančia švente padėjo ne tik pasivaikščiojimai, bet ir dar vasariškai šildanti saulutė.