Nida visada traukė ramesnio poilsio mėgėjus. Poilsiautojų čia sutiksi dar ir rugsėjį.
Nidoje, apskritai Kuršių nerijoje, maloniai nuteikia pustuščiai paplūdimiai. Yra vietos sau, skėčiui išskleisti, artimiesiems. Ir dar galima kamuoliu pažaisti. Aplink – švara ir ramybė. Įmanoma gauti bilietų į visus skelbiamus vasaros koncertus ir renginius. Beje, džiazo galima pasiklausyti ne tik „Auksinėse kopose” – jaunimas aptūpia visas pamiškes aplink viešbutį. Tokių – ne mažiau nei pirkusiųjų bilietus. Klasikinės muzikos gerbėjams visą vasarą atviros Liuteronų arba Katalikų bažnyčias, kuriose irgi rengiami koncertai.
Nuogaliai
Paskutinis mados riksmas Nidoje – juostelių maudymosi kostiumėliai, kurie nedengia, na, beveik nieko, tik spenelius. Siaurikės iš abiejų pusių. Atvirai pasakius, net apžiūrinėjant idealią figūrą kažkodėl imi galvoti, kad visai nuogas kūnas atrodytų padoriau.
Nieko nestebina nudistų paplūdimys, kuriame lietuviškai kalbantys tautiečiai guli su sportiniais marškinėliais ir apžiūrinėja užsieniečius – nuogalius. Gerai dar, kad iš pagarbaus atstumo.
Moterų pliažas – vargani 337 žingsniai, kurių Neringos savivaldybė, policija taip ir neišsaugojo, kad būtų naudojama pagal paskirtį. Čia iš abiejų pusių guli vyrai, jie maudosi, deginasi ir žaidžia tinklinį. Beveik visi atėję su moterimis.
Pasidomėjus, kodėl jie guli moterų teritorijoje (to negali įsivaizduoti moterų pirtyje ar moterų tualete), išgirsti gana keistų atsakymų. Senyva garbaus amžiaus pora (moteris – apsirengusi, vyras – visai nuogas) atsako: „Žinome, kad čia moterų pliažas, bet čia ir kiti vyrai guli…”.
Vyras su vaiku, išsiskleidęs palapinę nuo vėjo, kalbėjo angliškai: „Nežinojau, aš užsienietis, bet čia yra mano šeima”.
Vaikinas su mergina, apsimuturiavę iki ausų, greičiausiai studentai: „Žinom, kad čia moterų pliažas, bet čia daug vyrų yra…”.
Tad Nidoje moterys, atėjusios pasideginti į savo paplūdimį, priverstos kukliai spaustis pačiame pliažo viduryje. Jos tykios, ramios ir neprotestuoja. Dievaži, tada pasiilgstu Palangos…
Nesusipratimai
Nidoje žemė brangi, turbūt todėl naujoji Katalikų bažnyčia suprojektuota kaip kultūros objektas – čia vyksta koncertai, yra gražus amfiteatras, apačioje iš kitos pusės – meno galerija. Trys viename. Teko matyti, kai koncerto metu tikintysis, eidamas pro šalį, atsisuko į altorių ir persižegnojo, naiviai manydamas, kad tai pirmiausia Dievo namai.
Per pamaldas tokiame pastate susikaupti išties sunku, nes pro permatomas šonines duris į besimeldžiančiuosius spokso pusnuogiai vasarotojai, nuolat kas nors filmuoja arba fotografuoja. Tarytum kažką labai egzotiško. Pasijunti kaip realybės šou: „Kas ištvers”.
Pavojai
Tarp negausių atrakcionų šiemet Nidoje savo paslaugas siūlo segvėjų – elektroninių dviračių – nuomotojai. Paslauga nepigi – pusvalandis – 50 litų, valanda – 80. Viskas būtų gerai, jei sukant antrą ratą neprišoktų vadybininkas Mantas, rėkdamas: „Va, šito nebuvo, sulaužei”. Ir atsiknojusį purvasargio plotelį (gal 5 cm), įvertina visu šimtu litų, – tiek esą kainuos suklijuoti. „Čia buvo itin stiprus smūgis, nes purvasargis labai tvirtas”, – priduria. Tačiau iš purvasargio kyšojo plaušai ir kažkokios pjuvenos. Apsukrusis vadybininkas vardija įplaukas: „Va, šitą vieni nubrozdino – 200 litų sumokėjo, o vairą sulaužė – 1000 sumokėjo”.
Deja, nei antrą dieną, nei vėliau, dviračio, su kuriuo važinėjomės, purvasargis suklijuotas nebuvo. Kilo pavojus, jog sėkmingai jo sulaužymu gali būti apkaltinti ir kiti išsinuomojusieji.
Kalbos
Nidoje gausu nemokamų edukacinių paskaitų vaikams ir jaunimui, o pačiame miestelyje, kuriame gausu užsienio turistų – nemokama užsienio kalbų mokykla. Jau seniai nebepirmauja vokiečiai, vis dažniau išgirsti anglų, lenkų, rusų ar ispanų kalbas.
Thomas Mannas apie Nidą rašė: „Žmonės čia negražūs, bet labai malonūs. Jų bruožuose matyti slaviškų priemaišų, skruostikauliai išsišovę, akys žydros ir pavandenijusios. Kalba jie trimis kalbomis: vokiškai, lietuviškai ir kuršiškai. Kai kalba vokiškai, vėl atrodo labai panašūs į rusus. Lietuvių ir kuršių kalbos labai savitos. Lietuvių kalbos skambesyje truputį girdėti slaviškų priemaišų. Kuršių kalba, kaip girdėjau, esanti labai gimininga sanskritui, – tokia gimininga, kaip jokia kita šiandieninė kalba” (iš kalbos, pasakytos 1931-12-06 m. Miunchene, Rotary klubo susitikime).
Dabar Nidoje dažniausiai išgirsi kalbant lietuviškai ir vos ne visomis Europos kalbomis. Tik kuršiškai – ne.