Lietuvos ekonomikos augimo tempai vieniems ekspertams kelia nerimą dėl galimo ūkio perkaitimo, kitiems – dėl kokybės stokos ir liūdnų ateities perspektyvų
SEB Vilniaus banko specialistų išleistame pranešime teigiama, jog Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims egzistuoja grėsmė dėl ūkio perkaitimo.
„Kai ekonomika auga labai sparčiai, pirmiausia dėl importo, vidaus vartojimo, susidaro rizikinga situacija, kai šalies ūkis perkaista. Įvyksta tam tikras persisotinimas, ir vartojimo tempas smarkiai krenta žemyn”, – LŽ sakė SEB Vilniaus banko vyriausioji ekonomistė Vilija Tauraitė.
Per penkerius metus 6,4-10,5 proc. didėjusi Lietuvos ekonomikos plėtra, Tauraitės manymu, tokiu pat laikotarpiu gali nukristi iki 5 procentų. Pasak ekspertės, pagrindiniai šalies ūkio plėtros tempą mažinantys veiksniai yra vis didesnis einamosios sąskaitos deficitas, įspūdingas paskolų portfelio didėjimas bei skola užsieniui.
„DnB Nord” banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis neneigia ekonomikos perkaitimo rizikos, bet akcentuoja, kad didžiausia Lietuvos problema yra nemoderni ūkio sistema.
Pritaria „vėsinimui” mokesčiais
„Kai sparčiai didėja vidaus vartojimas, o kartu ir užsienio skola, esame priklausomi nuo užsienio kapitalo srautų. Būtent nuo ilgalaikio Lietuvoje nusėdusio kapitalo ir pavojingu laikomo trumpalaikio kapitalo, kurį investuotojai gali atsiimti kada panorėję. Pavyzdžiui, kai išsigąsta, kad ekonomikos kilimo tempas gali sulėtėti”, – aiškino Tauraitė.
Lietuvos užsienio skola bei einamosios sąskaitos deficitas yra bene mažiausi Europos Sąjungoje, nors pastaraisiais metais nuolat didėjo. Šiemet pirmąjį pusmetį einamosios sąskaitos deficitas buvo 10,6 proc. BVP – 3,6 proc. didesnis nei pernai. Kreditų portfelio didėjimas pirmąjį pusmetį siekė 60,7 procento.
„Atvėsinti” per greitai augančią ekonomiką rekomenduojama laikantis griežtos fiskalinės, pavyzdžiui, mokesčių didinimo, ar griežtos pinigų – palūkanų normos didinimo – politikos”, – sakė Tauraitė. Ji įsitikinusi, jog valstybė laiku įvedė nekilnojamojo turto ir laikiną socialinį mokestį. SEB Vilniaus banko ekspertės manymu, būtina gerinti eksportą ir taip kloti sveiką pagrindą šalies ekonomikos plėtrai.
„Būtina investuoti į modernias technologijas, kad darbo našumas didėtų kuo sparčiau ir mūsų eksportas būtų konkurencingas tarptautinėje rinkoje. Kai ūkis plečiasi iš eksporto, perkaitimas negresia”, – sakė Tauraitė.
Sustabarėjusi ūkio struktūra
Rudzkis šalies ekonomikos perkaitimo tikimybę vertina gana skeptiškai ir teigia, jog ūkio plėtra šiaip ar taip lėtės. Tačiau analitikui kelia nerimą, kad Lietuva neturi tvirto pamato, nuo kurio ūkis galėtų atsispirti. Sulėtėjus ekonomikai nukentės verslas, valstybės finansai, nebus mokesčių pertekliaus, o tai blogins gyvenimo kokybę ir skatins didesnę emigraciją. Jis taip pat nesutinka, kad mokesčių didinimas dabar išspręstų ekonomines valstybės problemas, nes toks žingsnis visiškai užgniaužtų investicijų srautą, nuo kurio priklauso ūkio modernizavimas ir eksporto konkurencingumas.
„Baisiausia, kad ekonomikos augimas lėtės ne dėl perkaitimo, o dėl lėto šalies ūkio modernizavimo. Nerimą kelia tai, kad iki šiol buvęs kilimas neparemtas eksporto ir gamybos plėtra”, – teigė Rudzkis. Jis sakė, jog BVP išaugo iš vartojimo skolon, tačiau skolinimosi indėlis į BVP nuolat mažės. Rudzkis įsitikinęs, jog valstybė ryžtingai ir kuo greičiau pradės investicijų skatinimo programą, švietimo bei sveikatos apsaugos reformas.
„Priešingu atveju, kai pradės lėtėti ūkio plėtra, sutvirtinsime savo kaip Europos Sąjungos periferijos padėtį. Nes dabar nėra pagrindo ekonomikos kokybiniam, o ne formaliam šuoliui”, – sakė Rudzkis.