Piketuotojai nesuprato, prieš ką protestuoja

Vakar prieš Klaipėdos rajono savivaldybės Tarybos posėdį piketavo grupė klaipėdiečių jaunuolių, prisistačiusių visuomenės atstovais ir Lietuvos piliečių sąjunga. Pakalbinti piketuotojai negalėjo atsakyti, prieš kokį konkretų Tarybos sprendimą jie protestuoja.

Prieš kelis mėnesius priimtą Tarybos sprendimą dėl privalomos infrastruktūros projektuojant didesnius žemės sklypus aktyviai komentavo tik šalia protestuotojų buvę Seimo narys Petras Gražulis ir smulkiųjų bei vidutinių verslininkų atstovu prisistatęs klaipėdietis Dmitrijus Lopatinas.

„Mes protestuojame prieš tai, kad žemės savininkams nuolat taikomi įvairiausi suvaržymai, pažeidinėjamos jų teisės. Aš pats patyriau visą tą procesą, kai dėl namo statybos Kiškėnų kaime teko visus metus vaikščioti po įvairias instancijas”, – piktinosi D. Lopatinas.

Kitas piketuotojas pyko, kad savininkai verčiami įsirengti prie namų brangiai kainuojančias bendras komunikacijas, nors galėtų be jų apsieiti tik išsikasdami šulinį, įsirengdami artezinį gręžinį ir pan.

Tačiau balandį priimtas Tarybos sprendimas neturi jokios įtakos smulkiems žemės savininkams, savo sklype norintiems statyti vieną ar net tris namus. Jame kalbama apie tai, kad leisti pradėti statyti gyvenamųjų namų kvartalus ar gyvenamųjų namų grupes tik parengus inžinerinės infrastruktūros sprendinių techninius projektus, juos įgyvendinus, pripažinus tinkamais naudoti ir įregistravus Nekilnojamojo turto registre.

Šiuo sprendimu siekta suvaldyti gaivališkas statybas priemiestinėse gyvenvietėse, kad planavimo organizatoriai pilnai parengtų kokybiškus sklypus statyboms su visomis komunikacijomis.

Tokį sprendimą Klaipėdos rajono savivaldybė šalyje priėmė pirmoji, nes čia vyksta itin sparčios statybos, tiek priemiestinėse gyvenvietėse, tiek kitose patraukliose apsigyvenimui vietose.

Tačiau Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba įžvelgė, jog šis Tarybos sprendimas neatitinka Savivaldos, Statybos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Pavyzdžiui, pagal Statybos įstatymą inžinerinės infrastruktūros nutiesimo faktas yra būtinas ne išduodant leidimą gyvenamojo namo statybai, bet pripažįstant tą namą tinkamu naudoti.

Tarybos posėdyje svarstant, atšaukti ar ne minėtą sprendimą, kilo aštrus barnis tarp Tarybos narių ir posėdyje dalyvavusio Seimo nario P. Gražulio. Pasak Tarybos nario Jono Dumašiaus, šis politikas esąs suinteresuotas statybų betvarke rajone ir atstovaująs stambių žemės savininkų interesams, nes niekas netrukdo gyventojams statytis nuosavų namų savo žemėje be jokių komunikacijų.

„Jeigu Seimo narys būtų dalyvavęs rengiant Bendrąjį rajono planą, jokių piketų prie Savivaldybės nebūtų”, – sakė kitas Tarybos narys A. Liaudanskis.

P. Gražulis neliko skolingas: jis pareiškė, kad Taryboje esantys statybos įmonių vadovai pažeidžia viešuosius bei privačius interesus ir pagrasino kreipsiąsis į etikos komisiją.

Po karštų diskusijų Taryba nusprendė kol kas neatšaukti savo sprendimo dėl inžinerinės infrastruktūros privalomo įrengimo ir nutarė kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl sudėtingos statybų priežiūros rajone situacijos išaiškinimo.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.